Kupiškio, Noriūnų, Subačiaus, Salamiesčio žmonių grupė birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną – paminėjo Panevėžio rajono Kučių kaimo Bistrampolio dvaro parke. Festivalio „Išgyvenę istoriją” scenoje – žinomi bei jauni šalies bardai, Palėvenės Šv. Domininko bažnyčios choras, filmai ir knygos… Visas renginys – apie sovietų ištremtą 1941-ųjų birželį..
Mažytės parapijos choras
Po šeštadienio karščio sekmadienis pasitaikė neįtikėtinai šaltas – vos 14 l.
– Ne tokius šalčius žmonės kentė, – nuo scenos sakė Palėvenės Šv. Domininko bažnyčios choro vadovė Gintautė Bakanavičienė.
Kaip mažytės parapijos choras pateko ant tos pačios scenos, nuo kurios dainavo Gediminas Storpirštis, Giedrius Arbačiauskas, jaunieji dainų autorių stovyklos dalyviai Valentinas Abarius, Emilija Statinaitė, Gintarė Bauerytė?..
– Šių metų rugpjūtį mūsų Palėvenės choras minės 15 metų sukaktį nuo tos dienos, kai jam vadovauja Gintautė. Ne tokie mes ir naujokai, – temainfo.lt sakė noriūnietė, rajone žinoma visuomenininkė Aldona Ramanauskienė – jos iniciatyva ir buvo surengta kelionė į Bistrampolio festivalį.
Be to, „Išgyvenę istoriją” organizatorius, Bistrampolio dvaro valdytojas kunigas dr. Rimantas Gudelis – Palėvenės parapijos dvasininkas: jis ir nudžiugino žinia, kad festivalio giesmių laikas skirtas Palėvenės chorui.
Kalbėsim ilgai…
Anot kunigo dr. R. Gudelio, tremtį išgyvenę žmonės nori išsikalbėti.
– Tad kalbėsim ilgai, – sakė jis nuo scenos.
Šįkart labai iškalbinga buvo režisierės Ingridos Breivienės ir operatoriaus Osvaldo Kujalio filmo „Korbiko Madona – tremtinių motina“ premjera.
Neatsitiktinai šio filmo prodiuseris – VšĮ „Bistrampolio dvaras”. Kunigas dr. R. Gudelis – tremtinių vaikas, buvęs Sankt Peterburgo seminarijos rektorius, visos Rusijos lietuvių bendruomenės kapelionas. Prieš aštuonerius metus Rusijos lietuvių bendruomenę jis ėmė telkti darbams Irkutsko, Altajaus, Buriatijos, Omsko, Tomsko, Novosibirsko, Karelijos kraštuose – tvarkomos tremtinių kapinaitės, dar turinčios bent šiokių tokių žymių. Sutvarkyta per 60 gyvenviečių kapinių, kasmet pastatyta 75–90 kryžių.
Kaip sakė kunigas dr. R. Gudelis, didžiausią darbą ir gali padaryti ne iš Lietuvos atvykstantys, o Rusijoje gyvenantys lietuviškų šaknų turintys žmonės.
Gimnazisto skulptūra tapo šventa
Aštuonerių metų klajonių po Sibiro kapines įspūdžiai ir sugulė į filmą „Korbiko Madona – tremtinių motina“. Korbikas – medkirčių gyvenvietė netoli Krasnojarsko, lietuvių, Pavolgio vokiečių, kalmukų, ukrainiečių tremties vieta.
Švč. Mergelės Marijos skulptūrą apie 1956-uosius sukūrė, išskaptavo ir Korbiko kapinaitėse pastatė buvęs Linkuvos gimnazistas Jonas Maldutis (1927–2012), iš savosios tremties vietos atvykęs čia pas tremtinius tėvus.
Tarp kryžių žmogaus ūgio skulptūra guodė lietuvius, kėlė nuostabą vietiniams. Po 1975 m. gaisro, visiškai nušlavusio gyvenvietę, Švč. Mergelės Marijos skulptūra, išlikusi nepaliesta liepsnų, žmonėse tapo šventa. Kunigo dr. R. Gudelio pasakojimu, juosteles ant jos rankos riša vietos budistai, vyksta čia rusai jaunavedžiai.
J. Maldučio skulptūra 2010 m. buvo pargabenta į Lietuvą, o 2018 m. pastatyta Vilniaus arkikatedros bazilikos Tremtinių koplyčioje. Prie jos meldėsi popiežius Pranciškus, tais metais lankęsis Lietuvoje.Originalios Korbiko kapinių skulptūros vietoje 2010 m. pastatyta Andriaus Salio sukurta kopija.
Filme „Korbiko Madona – tremtinių motina“ – neįtikėtinas Sibiro grožis, betgi nenustelbiantis tenykščių žmonių neišrankaus dabartinio gyvenimo bruožų, neįtikėtinų bekelių, laiko ardomų ir žmogaus neremontuojamų tiltų… Ko gero, ir filmą nelengva buvo kurti, juolab nuolat einant į Sibirą ištremtų Lietuvos žmonių likimo pėdsakais…
Kelionės į Sibirą įspūdžiai – knygoje
Renginyje dalyvavo žurnalistė, knygos „Trispalvė ir Irkucko karštyje: Sibiro reportažai ir atgarsiai“ autorė Živilė Kavaliauskaitė, pasakojimais suguldžiusi kelionės į Sibirą įspūdžius, vėliau papildžiusi juos į Lietuvą grįžusių tremtinių prisiminimais.
– Kelionės maršrutas Irkutskas–Zima–Ukhtuy–Centralnyj Chazan–Čeremchovas–Gryševas–Kirzavod-II– Kasjanovska–Uzkij Luk–Svirskas–Irkutskas–Talcy–Bolšaja Rečka–Kardonas-Olchono sala–Pivovarecha–Irkutskas, – vardino knygos autorė.
Savo įspūdžiais Sibire ji neigia tenykščių gyventojų nuomonę: Lietuviai į Sibirą ištremti amžiams, ir patvirtino tremtinio žodžiais išsakytą ir tiesą: „Apie mus rašys knygas.“
1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo masinį lietuvių trėmimą į Sibirą. Apie tai – ir Bistrampolio parko kino teatro filmas „Tarp pilkų debesų”, ir dainos, ir pokalbiai prie bendro vaišių stalo.
Rita Briedienė
Emilijos Briedytės nuotraukos