Ar gali gimtadienis tęstis visą mėnesį? Kodėl gi ne, jei tai valstybės gimtadienį švenčia anykštėnai!

Aurelijos Daveikienės nuotr.

Kaip temainfo.lt sakė anykštėnė kultūros darbuotoja, labai sunku taip plačiai paleisti savo išmonę, kad pavyktų žmones sudominti valstybinėmis šventėmis. Kai kuriems pavyksta.


Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios

Daugybei žmonių tebėra gyva Sausio 13-oji, bet sudominti ja jaunus miestelių ar nedidelių gyvenviečių žmones nebėra paprasta. Čia pat – Vasario 16-oji, Kovo 11-oji. Kuriamos trispalvės malūnėlių, tulpių kompozicijos, instaliacijos languose, ir nebežinai, ar visa tai kuria patriotinę nuotaiką, ar dar labiau supaprastina vidinį žmogaus pasaulį? Valdiškos įstaigos valstybės simbolika kaip pasipuošia Vasario 16-ąją, taip ir išbūna iki Kovo 11-osios? Gerai tau ar blogai?


Ažuožeriai

Anykščių kultūros centro (AKC) Ažuožerių skyriaus padalinio vadovė Alvyra Simanonienė, įsijungusi į AKC Vasario 16-osios akciją, apvadintą Justino Marcinkevičiaus žodžiais „Jie gyvi. Jie mato tie langai…“ sakė, jog sumanymas paskatinti Ažuožerių gyventojus siųsti savo krašto vaizdų nuotraukas, sulaukė gražaus palaikymo: nuotraukas atsiuntė dešimt autorių.
– Ir jaunimas, ir vyresni siuntė nuotraukas ne tik Ažuožerių, ne tik Anykščių seniūnijos, bet visų gražiausių mūsų krašto vietų, užfiksuotų įvairiais metų laikais. Atsiųsta Lajų tako, Puntuko brolio, Šventosios upės atodangos, Anykščių kultūros centro pastato, Laimės žiburio vaizdų, todėl  Ažuožerių ekspoziciją ir pavadinau „Anykščiai – mano Lietuva”, – temainfo.lt sakė A. Simanonienė. Parengti languose ekspoziciją tik Vasario 16-ajai reikštų atsisakyti daugybės nuotraukų. Tad nuspręsta keisti nuotraukas ir rengti ne vieną parodą. Žmonėms patinka apžiūrėti nuotraukas, žinoti jų autorius, tad vienos dienos paroda labai supaprastintų daugybės nuotraukų kolekciją.

Filmuke – gražiausių nuotraukų rinkinys ▶


Leliūnai

AKC Leliūnų skyrius pastato langus puošė dirbiniais lietuviška simbolika. Kaip sakė skyriaus padalinio vadovė Daiva Miškeliūnienė, darė juos pačios bibliotekininkės.– Tačiau ekspozicijai panaudojome ir „Atviros jaunimo erdvės“, įsikūrusios prie Leliūnų kultūros skyriaus, narių darbus, kurtus jau seniau, – pasakojo D. Miškeliūnienė.Langai ir naktį buvo ryškūs instaliacijomis. Spalvos skaidrina nuotaiką, leidžia žmogui pajusti, kad šie simboliai nėra valdžios, jie yra valstybės, vadinasi ir tavo. Juk dar visai neseniai stebėdavomės, kad amerikiečiai puošiasi vėliavos spalvos kepurėmis, šalikais, marškinėliais. Ir kažkada mūsuose įvyko lūžis: trispalvė net ne valstybės švenčių metu atpažįstama lietuvių aprangoje.


Kurkliai

AKC Kurklių skyriaus languose buvo eksponuojama kurkliečių karpinių paroda. Kaip sakė šio skyriaus vadovė Giedrė Steponėnienė, karpinius ekspozicijai pateikė trys darbų autoriai, ir visi jie nori išlikti „inkognito“ – nežinomi.
– Kodėl? Darbai puikūs, – nustebinti tokio žmonių uždarumo teiravomės vadovės.
– Karpinių autoriai labai nenori vertinimų, kritikos. Paisau jų pageidavomo, neskelbiau pavardžių. Esu jiems labai dėkinga už darbus, – sakė G. Steponėnienė, nė neskelbusi, ar tai vyrų, ar moterų karpiniai. Lietuviai – komentatoriai. Kaimynai – irgi. Tai gal ilgesnės trukmės paroda be darbų autorių pavardžių išmokys reikšti tikrą nuomonę, tolimą, kaip sakė šalies Prezidentas, virtuliai inkvizicijai. Ir tegul puošia langus karpiniai nors ir iki Velykų.

Giedrės Steponėnienės nuotr.


Vaitkūnai

Vaitkūnų skyriaus padalinio vadovė Aldona Bagdonienė sakė paroda „Su Lietuva širdy” buvo planuota kartu su Svėdasų krašto Kunigiškių Juozo Tumo-Vaižganto muziejumi. Rengti ją muziejaus languose nebuvo jokios galimybės – nešildomo muziejaus langai buvo kaip reikiant užšalę. Padalinio vadovė ir muziejaus muziejininkas Vytautas Bagdonas ėmė ir pakabino stendus ant muziejaus lauko sienos.
Ant keturių plokščių vaitkūniečiai išrašė Tautišką giesmę – po plokštę kiekvienam posmui: „Lietuva, Tėvyne mūsų/ Tu didvyrių žeme,/ Iš praeities Tavo sūnūs/ Te stiprybę semia.“ Mintinai žinoma, o skaitai nu pradžios iki galo.
Kito stendo nuotraukose – signatarai, Nepriklausomybės aktas, rašytojo kunigo Juozo Tumo-Vaižganto nuotraukos. Kunigiškėse jis ėjo pradžios mokslus.
Argi ne simboliška, kad muziejus nešildomas? Kovo 11-ąjai vėl bus galima rengti parodą ant lauko sienos.

Vytauto Bagdono nuotr.


Troškūnai

– Visą dieną ėjau per Troškūnus ir fotografavau, kaip Vasario 16-osios akcijai „Laisvė – mano languose“ troškūniečiai papuošė savo namų langus. Įvairovė didžiulė. Viena šeima net tortą, papuoštą Vyčio ženklu, iškepė, – pasakojo AKC Troškūnų skyriaus vadovė, vaikų ir jaunimo teatro „Mes“ režisierė Jolanta Pupkienė.
Jungtis į akciją buvo raginami visi – vaikai, jaunimas, jų tėvai ir seneliai. Noriai akcijai pritarė Kazio Inčiūros gimnazijos dabartiniai ir buvę mokiniai. Gimnazijos languose – įspūdinga mokytojo Artūro Pupkio medžio darbų ekspozicija. Net virtuali ji įspūdinga.
Instaliacijas ilgiau išlaikyti gal ir brangu, bet Kovo 11-ąją, ko gero, verta šviesų žaismą vėl pakartoti prie Troškūnų vienuolyno, bažnyčios, seniūnijos, Troškūnų globėjo Šv. Antano (autorius Žilvinas Kriaučiūnas) stogastulpio ar girininkijoje, prie Žilvino Prano Smalskaus medinio šerno (Troškūnų herbe yra šernas), ir kitų vietų.
Valstybės gimtadieniui viskas taip buvo užsukta, kad sveikinimai Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga į Troškūnams ėmė siųsti ir kraštiečiai iš Anglijos, Airijos, Ispanijos… Visa diena buvo geros nuotaikos pakylėta. Tokia vėl gali būti Kovo 11-ąją.

Aurelijos Daveikienės nuotr.


Rita Briedienė