Pirmą kartą dailininko Justino Vienožinskio sodyboje, puoselėjamoje Rokiškio rajono Obelių seniūnijos Dačiūnų vienkiemyje, planuojama vaikų ir paauglių stovykla. Vienintelė sąlyga – jei leis pandemija…
Kas yra klojimas, daržinė, pirkia, klėtis, ledainė?
Anot dailininko, pedagogo Justino Vienožinskio tėviškės bendruomenės pirmininkės Nijolės Šiaučiūnienės, šiandienos vaikai jau nebežino, kas yra klojimas, daržinė, pirkia, klėtis, ledainė. Ji vaikus ir supažindins su senos sodybos, menančios XIX a., senais ir unikaliais statiniais. Beje, J. Vienožinskio tėviškės bendruomenės projekto „Kultūros klojimas“ lėšomis netrukus prasidės autentiško sodybos klojimo remonto darbai – bus vaikams ko pažiūrėti.
Šios bendruomenės iniciatyva J. Vienožinskio (1886–1960) atminimas prikeliamas tarytum iš pelenų: čia vyksta profesionalių dailininkų, profesionalumo siekiančių studentų plenerai. Vis dažniau į sodybą prašosi tautodailininkai. O štai ateinančią vasarą, iškart po Joninių, J. Vienožinskio tėviškės bendruomenė pirmą kartą rengia vasaros stovyklą vaikams ir paaugliams.
– Vaikus renku nuo 7 iki 16 metų. Vyresni labiau domisi mano sūnaus Petro ūkiu, technika. Mažesni pieš, keliaus, ilsėsis, – temainfo.lt sakė N. Šiaučiūnienė.
Supažindins stovyklautojus su ūkio darbais
Visa Lietuva youtube platformoje stebi, kaip sekasi ūkininkauti avininkystės ūkį plėtojančiam P. Šiaučiūnui. Ūkininkas Petras ir supažindins stovyklautojus su ūkio darbais: aprodys naujausią modernią žemės ūkio techniką, pamokys, kaip prižiūrėti avis, kaip jas šerti, ganyti ir girdyti.
N. Šiaučiūnienė pasakojo:
– Petras turi apie 400 avių. Vasarą jaunikliai bus atskirti nuo mamų, tad jauniklius reikės šerti papildomai. Suaugusios avys ėda tik žolę. Apeisim ganyklas, apžiūrėsim, tvoros ar neišlaužtos… Vasarą avių nekerpame, tad šios įdomybės nebus. Užtat rodysime vilnos apdirbimą: kaip ją plauti, kaip karšti, kaip ją velti arba siūti iš jos antklodes. Karšimo procesą demonstruos senovinė vilnos karšimo mašina. Vaikai pažins, pačiupinės senus amatus.
Miegos tikroje kirgiziškoje jurtoje
Nakvos vaikai kirgiziškoje jurtoje. Tilps čia apie 10 vaikų.
– Jurta iš tiesų atgabenta iš Kirgizijos, yra rankų darbo: medinė konstrukcija užtempta vilnoniu karšiniu. Mediena visa apdirbta – išmirkyta ir išlankstyta rankomis. Jos stogas gali būti uždengtas arba atviras. Praėjusią vasarą patys joje miegojome. Neįsivaizduojama ji, su palapine nepalyginama: dieną nekaršta, naktį nešalta. O ir grožis palapinės kerintis, – pasakojo N. Šiaučiūnienė.
Pietumis, planuojama, maitins Obelių kavinė. Vakarienę gaminsis visi kartu ant laužo.
Anot N. Šiaučiūnienės, žmonės atvažiuoja į kaimo turizmo sodybą ir įsivaizduoja, kad tai yra kaimas: išgrįsti takeliai, gėlynai, visi patogumai, interneto ryšys…
– Betgi kaimas yra gamta, laužas, erdvė, miškas, turistavimas. Mano vizija tokia – vaikai turi pamatyti tikrą kaimą: patys malkų prisirinks, laužą kurs, vakarienę gaminsis… – teigė N. Šiaučiūnienė.
Bent kartą stovyklautojai leisis į turistinį žygį. Čia labai gražios apylinkės – Papilių, Kalnėnų piliakalniai.
Vaikai nebepažįsta lėto gyvenimo
Ir, žinoma, mokysis stovyklautojai piešti. Yra ir dažų, ir molbertų. Piešti mokys N. Šiaučiūnienės dukra dailės mokytoja Aldona Šakėnienė.
– Norėčiau kiekvieną dieną bent po valandėlę-dvi skirti dailei. Kai mano senelis Justinas Vienožinskis tapydavo, eidavo į gamtą tuo pačiu metu. Sakydavo: „Kol saulė stovi vietoje, gali tapyti.“ O saulė pasisuka, apšvietimas – nebe tas, ir jis eidavo namo. Kitą dieną grįždavo į tą vietą tą pačią valandą. Bus stengiamasi parodyti ir vaikams – to paties paveikslo gamtoje neišeina tapyti visą dieną, – pasakojo pašnekovė.
Anot N. Šiaučiūnienės, po vieną paveikslą vaikai būtinai parsiveš namo.
– Žiūrėsim, kas vaikams patinka. Nebus labai griežtos dienotvarkės. Pabandysim kelias kryptis. Per penkias stovyklos dienas galėsime išsirutulioti kryptį. Čia tikrai nebus televizoriaus, o telefonas – pasiskambinti namo. Jei vaikai norės truputį patinginiauti, tegu: juk čia – stovykla, poilsis, vasaros atostogos. Bandysime vaikuose ugdyti jiems nebesuprantamą lėto gyvenimo būdą, – teigė J. Vienožinskio tėviškės bendruomenės pirmininkė N. Šiaučiūnienė.
Rita Briedienė
Justino Vienožinskio tėviškės bendruomenės archyvo nuotraukos