Anykščių rajono savivaldybės viešosios įstaigos pirmos kreipėsi į Vyriausybę, pamiršusią šias įstaigas karantino metu. „Mes esame verslas: mokame gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės mokesčius, o šiuo sunkiu metu negauname jokių subsidijų“, – temainfo.lt sakė VšĮ „Sveikatos oazė“ direktorė Sonata Veršelienė.
temainfo.lt kalbino Anykščių viešąsias įstaigas, Savivaldybės administracijos direktorę Ligitą Kuliešaitę, anykštėnams gerai pažįstamą įstaigą „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, Seimo narius. Teiravomės: kokie gali būti keliai išbristi iš susidariusios sunkios ekonominės situacijos?
Daiva PEREVIČIENĖ
Anykščių menų inkubatoriaus direktorė
– Kiek laiko Jūsų įstaigoje nevyksta veikla, anksčiau nešusi pajamas?
– Nuo 2020-ųjų kovo iki birželio ir nuo gruodžio iki dabar.
– Ar galėtumėte nuostolius įvertinti pinigine išraiška? Kaip keitėsi suvenyrų parduotuvės pajamos, kaip išsilaiko reziduojantys menininkai?
– Karantino laikotarpiu neliko gyvų mugių ir bendravimo su klientais. Per 2020 m. pajamos sumažėjo 37 proc., o per 2021-ųjų pirmą ketvirtį – 85 proc. Inkubatoriaus rezidentai daugumą savo gaminių pardavinėja internetu.
– Kokias įžvelgiate karantino pasekmes Inkubatoriaus tolimesnei veiklai?
– Inkubatoriaus projektinės veiklos vyksta. Dalis jų vykdomos nuotoliniu būdu, internetu. Tikimės, kad karantinas vasaros laikotarpiu bus atlaisvintas, galės vykti renginiai. Įvertinę pandeminę situaciją, šių metų renginius esame suplanavę taip: jei nepavyktų jų įgyvendinti atlaisvintu laikotarpiu gyvai, vykdytume veiklą internete.
– Ar gali tekti mažinti darbuotojų algas, atsisakyti projektų, o gal net atleisti darbuotojus?
– Jei nebūtų kvietimų įvairiems projektams ar mes jų nelaimėtume, – taip, reikėtų kažką daryti.
– Gal dėl finansų trūkumo, kurį laiką negalėsite teikti kažkokių paslaugų?
– Ne. Įstaiga gali funkcionuoti, kol turi vykdomų projektų ir programų. Visada ieškome galimybių pritraukti įstaigos finansavimui reikalingų lėšų iš įvairių fondų.
– Kaip jaučiatės dėl šios situacijos? Kokie pasvarstymai lenda į galvą?
– Turbūt, kaip ir visiems labai norisi, kad kuo greičiau visi įgytume atsparumą virusui.
Linas ČERAUSKAS
VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovas
– Veikla nevyksta nuo praėjusių metų rudens, ir iki šio laiko nesame uždirbę jokių pajamų. Valstybės subsidijos irgi nesame gavę. Žiemos laikotarpis nebūna gausus lankytojų. Tai labiau laikas pasirengti naujam sezonui – įstaiga ir gyvena iš praėjusį sezoną uždirbtų pinigų.
Nuostoliai tikrai dideli. Tikėjomės, kad pavasarį atlaisvinus karantiną žmonės bus išsiilgę pramogų, o mes galėsime būti konkurencingi, teikti paslaugas. Deja, matome – dėmesys mūsų įstaigai nesugrįžta. Buvo atvykę žmonės, domėjosi, kuo pasinaudotų bernvakariui vasaros viduryje. Bet tai ir tebuvo apsižiūrėjimas. Paprastai sakant, labai liūdna.
Akivaizdu, kad šių metų plėtra ar atsinaujinimai tikrai nevyks, kaip galėjo vykti. Juk jau galime skaičiuoti beveik sezono trečdalį, o prarastų lėšų tikrai nebesusigrąžinsime. Ir dar visiškai neaiški ateitis.
Buvo minčių atnaujinti šiuo metu nenaudojamą vieną siauruko atkarpą. Šiuo metu dar vykdome pirmos klasės vagono restauravimo darbus. Jie juda vangiai, nes trūksta lėšų. Turime garvežį. Jis irgi nejudinamas. Čia – neišsemiami klodai: turime labai retų, įdomių eksponatų ir labai prastos būklės.
Visuomenės dėmesį mūsų įstaigai pagyvino Audriaus Sutkaus rankine drezina siektas ir pasiektas rekordas. Iš prastovų buvome pasikvietę keletą darbuotojų, kad apžiūrėtų siauruko vėžių būklę, bet ir vėl jie išėjo į prastovas.
Labai tikimės, kad gyvenimas atsigaus ir traukinukas išriedės.
Tomas TUSKENIS
Anykščių menų centro direktorius
– Atsidarėme tik kovo pabaigoje. Penkis mėnesius neturėjome realios veiklos. Tuščias buvo kalėdinis laikotarpis, nevyko šventiniai renginiai ir edukacijos. O ir dabar būna visiškai tuščių dienų. Lėšų nėra. Situacija darosi visai nekokia. Verslui lyg ir žadama padėti, o dėl biudžetinių viešųjų įstaigų – tyla.
2020-aisiais nepasiekėme 2019-ųjų lygio, bet dar nebuvo tokia rimta situacija, kokia susidarė dabar – beveik nulinės pajamos. Svarstome, kaip elgsimės: mažinti atlyginimus? Atleisti darbuotojų labai nesinori – juk vis tiek įsisiūbuos sezono laikotarpis. O ir taip nelengva: septynias dienas dirbame, kažkas atostogų išeina.
Šiek tiek gelbėtų situaciją Kultūros tarybos projektai. Jei sulauktume iki 2020 m. buvusio lankytojų srauto, viskas kaip ir būtų gerai. Bet šiuo metu įsivyravo tendencija: žmonės nenori užsukti į patalpas, ir jei tik atšyla oras, mieliau renkamasi gamtą. Juolab kad renginiai negalimi. Apie mus informaciją skleidė renginių viešinimas.
Darbuotojai gal ir nestresuoja taip, kaip įmonės vadovas ar buhalteris: rengia projektus – visi gyvename planais ir tikėjimu. Gal porą mėnesių ir atsilaikysime.
Renata GUDONIENĖ
VšĮ „Anykščių turizmo ir verslo informacijos centras“ direktorė
– Į pilnas prastovas mūsų įstaigos darbuotojai išėjo nuo sausio 4 d. Dėl apribojimų nedirba pats ofisas bei Kalitos kalnas. Vasario mėnesį buvo priimtas sprendimas, leidęs atidaryti slidinėjimo trasas, trumpam ir Kalitos kalną buvo leista lankyti. Nežinomybė – bus ar nebus leidžiama slidinėti – sutrukdė pasiruošti sezonui. Norint sukaupti reikiamą dirbtino sniego sluoksnį, reikia jį pradėti gaminti jau sezono pradžioje. Bet tai yra didžiulės ekonominės sąnaudos. Jei, sakysim, visą naktį dirba patrankos, po mėnesio mums ateina tūkstantinės sąskaitos.
Kalitos kalnas veikė nuo vasario 13 d. iki vasario 27 d. Susidomėjimas buvo milžiniškas. Buvome pirma lankytojams atsidariusi pramogų įstaiga. Jau pirmomis bilietų prekybos valandomis lūžo serveriai. Tačiau buvo uždraustas judėjimas tarp savivaldybių. Norint dirbti rentabiliai Kalitos kalnas turėtų atsidaryti prieš Kalėdas. Iki kalėdiniu lietuviai mėgsta atvažiuoti pasitreniruoti prieš išvykdami į Europos slidinėjimo bazes, be to, mūsų žmonės labiau linkę išlaidauti būtent gruodžio mėnesį. Sezonas turi tęstis bent tris mėnesius, o ne fragmentiškomis atkarpomis.
Neigiamas karantino pasekmes jaučiame jau dabar. Turime apmokėti būtinąsias išlaidas, o pajamų neturime visiškai jokių. Etatų mažinimo dar nesvarstome: labai tikimės, kad sezonas leis užsidirbti bent tiek, kad galėtume išgyventi.
Praėjusią savaitę startavo rogutės. Judesys yra, žmonės pasiilgę pramogų. Bet lemia dar ir oras.
Didžiausia bėda ta, kad ir vykdydami ekonominę veiklą, gyvendami iš jos, mokėdami atlyginimus, mes negalime pretenduoti į subsidijas, kurias gauna verslas. Nesuprantama, kodėl taip yra. Pati rašiau paraišką ir gavau atsakymą, kad mums subsidija nepriklauso, nes esame susijusi įmonė – dalininkas Savivaldybė. Nesuprantu šio dalyko: juk mūsų veikla irgi uždrausta, mums irgi sunku išgyventi.
Tik žinojimas, kad visa tai baigsis, mums teikia stiprybės.
Sonata VERŠELIENĖ
VšĮ „Sveikatos oazė“ direktorė
– Kiek laiko Jūsų įstaiga nevykdo veiklos?
– 2020 m. baseino komercinė veikla buvo sustabdyta nuo kovo 16-osios iki birželio vidurio. Per antrą karantiną įstaigos duris užvėrėme lapkričio 7 d. ir nedirbame iki šiol. Pernai komercinės veiklos nevykdėme 123 dienas, o 2021 m. – 4 mėnesius.
– Ar baseiną uždarius buvo vykdoma įmonės kažkokia veikla?
– Nepertraukiamai visus metus vyko sportinio meistriškumo treniruotės. Pastaruosius porą mėnesių vyksta pradinio rengimo treniruotės.
– Ar šios veiklos duoda pajamų?
– Komercinio uždarbio visai nėra. Sportinio meistriškumo pratybos yra projektinė veikla, jai skiriamas finansavimas, tačiau jis labai menkas lyginant su įprastomis lankytojų atnešamomis pajamomis. Šių lėšų pakanka tik tiek, kad baseinas dar gyvas, procesas nesustojęs, objektas neužkonservuotas.
– Kiek kainuoja baseino išlaikymas?
– Dujinis šildymas, elektra, vanduo ir gyvybiškai svarbūs reagentai, kurie palaiko baseine chloro ir kitų medžiagų reikiamą lygį, – tai baseino būtinosios sąnaudos, kurios per mėnesį sudaro apie 8 tūkst. eurų. Dar yra sutartys, įsipareigojimai, kurių negali nutraukti: kasos, katilinės administravimas, apsaugos paslaugos ir pan… Šalia to prisideda darbo užmokestis, nemaža dalis darbuotojų šiuo metu yra dalinėse prastovose – mėnesinės kaštai išauga dar trečdaliu.
– Kokios nusimato karantino pasekmės tolimesnei baseino veiklai?
– Iki pandemijos buvome inovatyvi ir šiuolaikiška viešoji įstaiga, pakankamai neblogai išsilaikanti savomis lėšomis. Dabar artėjame prie situacijos, kai ir pastovioms išlaidoms padengti lėšų ims trūkti, jeigu niekas nepasikeis, baseinui nusimato liūdni laikai.
Auga įstaigos mokesčių skola. Kol kas mokesčius esame iššaldę, tačiau kažkada juos reikės sumokėti. Be to, kai prasidės baseino veikla ir sugrįš darbuotojai, įstaiga turės jiems mokėti algas, o pajamų jau ilgą laiką negauta.
Pasekmės tikrai bus skaudžios. Visomis išgalėmis stengsimės išlaikyti darbo vietas bei užmokestį tame pačiame lygyje. Šiais metais (ko gero, ir kitais) paslaugų, pramogų spektro plėtimas, naujų baseino įrengimų diegimas visiškai sustos.
– Kaip manote, kiek reikės laiko įstaigai grįžti į vėžes?
– Labai sunku pasakyti. Baseinas yra sezoninė paslauga, vasarą jį lanko maždaug 30 proc. lankytojų. Dabartinis atlaisvinimas nebeduotų daug naudos. Jeigu nuo rugsėjo bus galima dirbti nepertraukiamai, manyčiau, įstaigai atsigauti užtektų dviejų sezonų. Jei rudenį vėl tektų karantinuotis, baseino likimo nenorėčiau prognozuoti.
Subsidija gyvybiškai reikalinga norint padengti susidariusias skolas ir išlaikyti algas.
Mes esame verslas, toks kaip visi: mokame gyventojų pajamų, pelno, Pridėtinės vertės
mokesčius, o šiuo sunkiu metu negauname subsidijų. Labai tikiuosi, kad čia įsivėlė klaida, dėl kurios viešosioms įstaigoms nebuvo sukurtas gelbėjimosi paketas. Tokių kaip mes Lietuvoje nėra daug, todėl natūralu, jog galėjome likti nepastebėti.
Mūsų pajamos krito daugiau nei 50 proc. Įprasti verslai gali pretenduoti į subsidijas, kai jų nuostoliai viršija 30 proc.
VšĮ buvo kuriamos tam, kad patenkintų viešuosius interesus ir teiktų paslaugas, kurių nesiima verslas. Nedidelio miesto baseino paslauga verslui nuostolinga, tačiau ji svarbi ir naudinga visuomenei, todėl šią veiklą administruoti prisiima Savivaldybė. Iš dalies sutinku, kad prie įstaigos išlaikymo turėtų prisidėti jos dalininkai, šiuo atveju – Savivaldybė, bet tada reiktų svarstyti apie papildomas priemones šio tipo įstaigoms finansuoti krizės metu.
– Ką ketinate daryti ar, galbūt, jau darote dėl susiklosčiusius situacijos?
– Anykščių viešosios įstaigos buvo pirmos Lietuvoje, kurios kreipėsi į Vyriausybę dėl susidariusios situacijos. Rašėme laiškus Ekonomikos ir inovacijų, Sveikatos apsaugos ministerijoms. Dėmesio susilaukėme ir iš Seimo narių, Anykščiams atstovaujančių. Tikimės, kad artimiausiu laiku bus priimti sprendimai dėl paramos viešosioms įstaigoms.
Sergejus JOVAIŠA
Lietuvos Respublikos Seimo narys
Nesu tikras, ar mano pateikti atsakymai tenkins, tačiau atsakysiu taip, kaip galvoju. Anykščių rajono savivaldybės įmonių padėtis karantino metu yra mažai žinoma. Girdėjau tik tiek, kad kai kurios iš jų negauna norimų pajamų už savo veiklą pandemijos metu.
Be abejo, subsidijų galimybė palengvintų tokių įmonių veiklą, tačiau reikia suprasti, kad valstybės teikiama parama neišgali pilnai patenkinti visų poreikių. Šių įstaigų išsigelbėjimas, manau, yra fiksuotas biudžetas, kurio užtenka darbuotojų atlyginimams. Dėl kitų išlaidų planavimo laikas tam aiškiai netinkamas.
Rajono valdžia savo pagalbą gali planuoti ir skirti tik pagal savo galimybes, todėl teikti kažkokius pasiūlymus nežinant pilnos situacijos būtų lengvabūdiška.
Dėl pasiūlymų teikimo Seimui švelninant nuostolius. Manau, kad reikia atsižvelgti į Vyriausybės planus suvaldant iššūkius dėl pandemijos, tame tarpe ir patiriamus nuostolius viešajame sektoriuje.
Tomas TOMILINAS
Lietuvos Respublikos Seimo narys
– Jums neblogai žinoma Anykščių rajono savivaldybės padėtis karantino metu. Kaip vertinate viešųjų įmonių situaciją?
– Pandemijos metu sunkumų patiria visos kontaktiniu būdu dirbančios įmonės ir įstaigos. Per pirmą karantiną esame išbandę daug naujovių, ir absoliuti dauguma priemonių tiesiog kartojamos per antrąjį. Gaila, kad nėra priemonių išeiti iš prastovų. Tai aktualu visiems Anykščių privatininkams. Mes siūlome mokėti ne tik už prastovas, bet ir po prastovų – kaip tai buvo daroma 2020-aisiais. Juk 200 milijonų Lietuvos skolos problemos neišspręs, o verslą gali išgelbėti. Paradoksalu, bet Anykščiuose, Utenoje ir kitur su netikėtomis kliūtimis susidūrė Savivaldybės viešosios įmonės. Dėl mūsų biurokratinių tradicijų ir žinybinio šališkumo ne visos įmonės gali pasinaudoti parama įmonėms.
– Kaip vertinate situaciją, kad Savivaldybės VšĮ negali pretenduoti į subsidijas? Kokiais resursais joms gelbėtis per karantiną?
– Pirmiausia, galioja absurdiška ir jokia logika nepagrįsta sistema: savivaldybių valdomos įmonės – baseinas, Menų, Turizmo centrai… – gali naudotis mokesčių atidėjimais, gali gauti valstybės paramą prastovoms ir mokėti darbo užmokesčius iš valstybės biudžeto, tačiau negali gauti valstybės biudžeto pagalbos, skirtos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Ši parama dalinama ne Socialinės apsaugos ir darbo, o Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, ir pastaroji patvirtino absurdišką reikalavimą – jei tarp įmonės savininkų yra Savivaldybė, tai pagalbos gauti negali. Nežiūrima į realią įmonės veiklą, o daroma prielaida, kad savivaldybės visada gelbės savo įmones. Pagal tokią logiką ir prastovų subsidijų neturėtų būti. Beje, per pirmą karantiną, kiek man žinoma, tokios diskriminacijos nebuvo.
– Kaip rajono valdžia galėtų padėti jai priklausančioms įstaigoms?
– Kai pradėjau gilintis į šią problemą, supratau, kad dažnam rajone ar mieste baseinai ar meno centrai yra biudžetinės įstaigos, tokiu atveju jokių finansinių sunkumų jos nepatiria. Tačiau Anykščių atveju mes turime viešąsias įstaigas, kurios dirba maksimaliai arti rinkos sąlygų, jų didelė dalis pajamų ateina iš klientų. Tai yra labai blogas signalas ateičiai: juk tokios savivaldybės kaip Anykščių visada stengėsi, kad savivaldos nuosavybėje esančios įstaigos, pvz., baseinas, dirbtų rinkoje, kad siektų atsipirkimo, bet, kai jos susidūrė su pandemijos sunkumais, valstybė jas traktuoja kitaip, nei likusį verslą, ir diskriminuoja. Matydamos, kaip valstybė pasielgė su Anykščių baseinu, Meno ir Turizmo centrais pandemijos metu, ateityje visos valdiškos įstaigos norės būti tik mokesčių mokėtojų išlaikomos ir nesistengs dirbti pelningai.
– Ar Seimo opozicija ketina teikti siūlymų valdantiesiems, kaip sušvelninti savivaldybių įmonių patiriamus nuostolius karantino metu?
– Kai tik sužinojau apie problemą, kreipiausi į Premjerę Ingridą Šimonytę bei Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę. Ministrės atsakymas mane nuvylė: ji atsisakė peržiūrėti pagalbos teikimo taisykles. Tačiau po savaitės atėjo Premjerės atsakymas, kuris nuteikė pozityviai: I. Šimonytė žada pagalbą tokioms viešosios įstaigoms – per gegužės teikimą atnaujinti valstybės biudžetą. Ji pati užsimena rašte, kad, tikriausiai, taikys panašų modelį, koks taikomas savivaldybių autobusų parkams. Jei iš tiesų bus padaryta kaip žadama, tai bus didelis laimėjimas. Bet kokiu atveju – net jei iš Vyriausybės neateis pasiūlymas skirti finansavimą – aš, kaip Seimo narys, teiksiu pataisas dėl valstybės biudžeto koregavimo ir prašysiu kolegų jas palaikyti.
Ligita KULIEŠAITĖ
Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorė
– Ar tiesa, kad vėluoja Savivaldybės viešųjų įstaigų atlyginimai? Kurios jų sunkiausiai išgyvena karantino laikotarpį?
– Anykščių rajono savivaldybės kultūros įstaigos karantino metu darbo nestabdė. Įstaigos veiklas organizavo ir turinį įgyvendino nuotoliniu (virtualiu) būdu. Viešosios įstaigos (Anykščių turizmo ir verslo informacijos centras ir Anykščių menų inkubatorius) susidūrė su sunkumais. TVIC darbuotojai išėjo į prastovas, Menų inkubatorius veiklas įgyvendino nuotoliniu būdu, įdiegė naujas virtualias paslaugas. Visiškai krito pajamų surinkimas. Situacija nėra lengva.
VšĮ „Sveikatos oazė“ darbuotojai karantino metu taip pat buvo prastovose. Pastaruoju metu, laisvėjant karantino reikalavimams, pradedama teikti dalis paslaugų/veiklų, atsižvelgiant į LR Vyriausybės ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymus.
Biudžetinių įstaigų darbuotojams darbo užmokestis buvo mokamas įprasta, bendrąja tvarka.
– Kokių nuostolių dėl karantino patiria pati rajono Savivaldybė?
– Per 2020 metus į Savivaldybės biudžetą negauta 434 tūkst. eurų planuotų pajamų. Šiuo pandeminiu laikotarpiu Savivaldybės administracija nuolat patiria išlaidų, susijusių su koronaviruso valdymu (mobilaus punkto steigimas, gyventojų pavėžėjimas tyrimams, daugiabučių laiptinių dezinfekcija ir kt.). Ne visas išlaidas kompensuoja Vyriausybė.
– Ar Savivaldybė naudojasi kokiomis nors specialiomis priemonėmis – paskolomis, valstybės biudžeto parama – stabiliai rajono situacijai išlaikyti šiuo sunkiu laikotarpiu?
– Praėjusiais metais Savivaldybė buvo pasirengusi kreiptis į Vyriausybę dėl paskolos apyvartinių lėšų trūkumui padengti, tačiau to neprireikė, nes užteko turimų finansinių resursų. Kol kas skolinimosi šiems metams taip pat neplanuojame. Šiuo metu reaguojama į situaciją, ieškoma optimaliausių sprendimo būdų, atrenkamos būtiniausios išlaidos, tęsiami prasidėję projektai ir darbai.
Paulius Briedis
Autoriaus nuotraukos