Anykštėnui karantinas netrukdo plėtoti daržininkystę studentiško bendrabučio kambaryje

Karantino metu daug laiko esame priversti praleisti namuose, todėl imame ilgėtis gamtos. Daugelis laukiame, kada sušils oras ir bus galima kapstytis sode ar darže – ten „izoliuotis”. Bet puoselėti šį pomėgį galima ir namuose. Apie tai mums pasakojo anykštėnas Justas BERESNEVIČIUS, susikonstravęs išmanųjį konteinerį ir aštrias paprikas auginantis tiesiog studentiško bendrabučio kambaryje.

– Papasakok apie save. Ką šiuo metu veiki?

– Gimiau ir užaugau Anykščiuose, baigiau Jono Biliūno gimnaziją. Po mokyklos įstojau į Kauno technologijos universitetą. Šiuo metu esu ketvirto kurso studentas taikomosios fizikos srityje mokslas patinka, bet tikėjausi kažko kito. Kadangi studijas pradėjau, tad ketinu juos ir užbaigti. Kas dar? Gyvenu bendrabutyje, dirbu programuotoju.

– Kaip kilo mintis auginti paprikas?

– Pamenu, antrame kurse su draugu vaikštinėjome po prekybos centrą. Ėjome pro sėklų skyrių, ir akys užkliuvo už aitriųjų paprikų pakuotės. Kambariokas – turbūt, labiau juokais nei rimtai – tarė: „Mėgstu aštriai. Pabandom šitų užsiauginti?“ Kadangi nevengiame iššūkių, tai ir nusipirkom. Parsinešus sėklas namo nebuvo kur dėtis – teko sėti. Paprikos sudygo, augo. Darėsi smagu jomis rūpintis: palaistai, stebi, kaip keičiasi, leidžia lapus, vėliau žiedus ėmė krauti.

Draugo paprika nudžiūvo ir „daržininkystė” jo nebedomino. Man sekėsi geriau: paprika užaugo, sunokino vaisius. Nors derlius nebuvo gausus, bet dvi ar trys paprikytės sunoko. Ir jos mane „užkabino” – norėjosi šią veiklą tęsti.

– Ar labai stigo žinių?

– Pradžioje aštriųjų paprikų auginimo žinių neturėjau visai, be to, bendrabučio kambarys šiai veiklai buvo visiškai netinkamas, nes langai – pavėsyje. Ėmiau domėtis daržovių auginimu namų sąlygomis, kaip jas sukurti tinkamas augalams. Taip bendrabučio kambaryje atsirado šiltnamis.

– Ką vadini šiltnamiu kambaryje?

– Papasakosiu nuo pradžių – nuo ko pradėjau konstruoti bendrabučio daržą ir kaip jis keitėsi bei vystėsi. Taip bus lengviau perteikti tai, kaip paprikas auginu dabar.

Taigi po savo pirmo paprikų derliaus pradėjau naršyti internete – ieškoti, kaip paprikas augina kiti. Landžiojau po įvairias internetines svetaines bei forumus, dažniausiai – anglų kalba, nes lietuviškos informacijos tėra labai mažai. Sužinojau apie lempas, naudojamas daržą įrengiant patalpose, kuriose trūksta natūralios saulės šviesios. Jos šviečia ryškia violetine šviesa, kurioje dominuoja raudonos ir mėlynos spalvos bangos ilgiai.

Lempas užsisakiau internetu. Ėmiau konstruoti šiltnamį, angliškai vadinamą „Grow Box” (augimo dėžė). Tai akvariumą primenanti faneros dėžė, kuri izoliuoja šviesą, kad ji nesklistų į kambarį ir netaptų trikdžiu aplinkoje. Be to, jos vidinės sienos padengtos šviesą atspindinčia plėvele, kuri atspindi šviesą atgal į augalus – taip jos mažiau švaistoma.

Laikui bėgant ėmė įgristi rūpintis lempomis: anksti ryte jas reikia įjungti, o vakare išjungti. Ne visada nakvoju namuose, todėl įsigijau laikmatį. Jis suteikė galimybę procesą automatizuoti.

Dabar šviesa vakare įsijungia pati, o ryte užgęsta. Tačiau čia dar nesustojau – sistemą tobulinau toliau: augalų priežiūrą perkėliau į internetą. Paprikų dėžėje įrengiau internetinę kamerą, kuria augalus galiu stebėti ir globoti būdamas bet kurioje pasaulio vietoje. Sistemą suprogramavau taip, kad šviesas galėčiau reguliuoti nuotoliniu būdu. Programėlės pagalba galiu matyti savo „daržo” temperatūrą bei oro drėgmę. Internete seku lempų temperatūrą – tai svarbu žinoti, kad jos neperkaistų. Be to, akivaizdi „daržo“ atmosferos drėgmė ir šiltnamio vidaus temperatūra – dabar tiksliai žinau, kada privalu rūpintis savo augalais.

Vienus augalus auginu vazonuose, žemėje, kitus mokausi auginti hidroponikos principu vandenyje. Tai būdas, kai augalų šaknys tarpsta ne žemėje, o vandenyje, prisodrintame trąšomis ir mineralais. Kadangi šaknims reikia ir deguonies, įtaisiau akvariuminę oro pompą. Šį procesą taip pat automatizavau – ji įsijungia ir išsijungia nustatytu laiku.

– Viską automatizavus rūpintis augalais nebereikės. Nebent derlių nuimti. Kiek laiko augalus gali palikti be priežiūros?

– Žemėje augančias paprikas reikia laistyti maždaug kas savaitę. Jei visas jas pradėčiau auginti vandenyje, galėčiau palikti kompiuterio priežiūroje tol, kol jos „išgertų“ visą skystį. Vandens atsargas reikia papildyti arba pakeisti naujomis maždaug kas 40 dienų.

– Ar ir toliau planuoji tobulinti savo šiltnamį?

– Nuolat kyla naujų idėjų. Svarbu, kad laiko viskam įgyvendinti atsirastų. Šiuo metu planuoju sukonstruoti automatinę drėkinimo sistemą: drėgmei „darže” nukritus iki tam tikros ribos, vanduo būtų purškiamas automatiškai.

– Ar tokių dalykų išmokė fizikos studijos?

– Programavimas man nebuvo svetimas, elektronika – irgi. Taip, truputį pagelbėjo akademinės žinios, tačiau daugiausia visko mokausi internete. Jei kyla klausimas, atsakymo ieškau googlo paieškoje. Net ir priemones augimo dėžės gamybai pirkau internetu. Mikroschemas ir laidus per „Aliexpress” platformą siunčiausi paštu iš Azijos.

– Šiuo metu daugybė žmonių ruošiasi naujam daržų sezonui, augina sodinukus ant palangės. Ar turėtum ką jiems patarti?

– Apie įprastinę daržininkystę nieko nenusimanau. Daržovių auginimas uždarose patalpose ir lauke labai skiriasi. Dirbantieji standartiniu būdu žino: sėklą daiginti reikia anksti, kad daržovė, perkelta į lauką, laiku sunoktų. Dažnas, paprikas auginantis lauke, galbūt, nežino, kad tai – ne vienmetis augalas. Mano paprikos dera ištisus metus, o seniausiam augalui jau per pusantrų metų. Derlių imu kas 3–4 mėnesiai.

Aš nesusiduriu su daugybę problemų, kurių patiria standartiniai sodininkai ar daržininkai: viską reguliuoju pats, sodinu kada noriu, padedu kur noriu, todėl kažką patarti būtų sunku. Gal tik vienas toks pastebėjimas: jei paprikoms trūksta drėgmės, krenta žiedai. Nors ir tai gali būti tik sutapimas. Kaip minėjau, apie daržininkystę daug nenusimanau – vis dar mokausi.

– Kadangi esi visiškai nepriklausomas nuo gamtos sąlygų, pagal ką renkiesi, kokias paprikų rūšis auginti?

– Dabar turiu „Carolina reaper”, „Big black mama”. Paprikų sėklas užsisakau iš Olandijos specializuotos parduotuvės https://www.pepperseeds.eu/. Renkuosi tas, kurios aštriausios ir kurių pavadinimai man pasirodo įdomūs.

– Kokie rezultatai? Kokį derlių pavyksta išauginti?

– Augalai sunoksta skirtingu laiku: vieni žydi žiemą, kiti – pavasarį, todėl bendrą derlių suskaičiuoti sunku. Vienas augalas vienu metu duoda apie 30–40 paprikėlių, tačiau kiekis priklauso ir nuo veislės.

– Dabar, kai jau išmokai auginti, ar ir toliau vystysi paprikų auginimą?

– Paprikas valgyti smagu – adrenalinas sukyla, mėgstu aštrų maistą. Sumalu jų grūstuve ir užbarstau mėsos patiekalus ar naudoju prie kito maisto, jei manau, kad tiks aštrus. Kartais susirenkame su draugais mano kambaryje ir valgome paprikas, kas daugiau pajėgs, o paskui verkiame visi išdegintomis burnomis. Būna daug juoko.

– Nebandėte kitų kultūrų?

– Dabar dar apelsiną auginu. Kažkada sėdėdamas prie kompiuterio valgiau apelsiną, sėklą įkišau į šalia esantį vazoną. Ji sudygo, auga.

Bandžiau ir avokadą auginti iš kauliuko. Gyvavo jis daugiau nei metus, tačiau kažkas nutiko, ir avokadas netikėtai ėmė džiūti, numirė.

– Ar dėl daržininkystės kambaryje nepyksta kambariokai? Lempos naudoja elektros energiją, ar „ūkininkauti“ leidžia bendrabučio administracija?

– Leidžia. Bendrabučio prižiūrėtoja tik perspėjo, kad kanapių neauginčiau. Elektros neeikvoju daug: lemputės nors ir galingos bet LED tipo – jų momentinis sunaudojimas yra 10 kartų mažesnis nei arbatinuko.

Kambariokas nepyksta, jam patinka. Paprikų žiedai labai skaniai kvepia, turi malonaus gaivumo. Tik reikia labai arti augalo prieiti, kad tai pajustum.

Yra buvę, jog kitų kambarių studentai atneša kokią gėlę, įdeda į mano paprikų auginimo dėžę, kad augalas atsigautų. Atrodo, padeda.

O man smagu: aštriųjų paprikų augimo procesas man labai patinka. Žiūriu kaip jos auga, stiprėja, vėliau skinu vaisius. Šis hobis suteikia daug gerų emocijų.

– Ačiū už pokalbį. Sėkmės studijose ir ypatingame aštriųjų paprikų šiltnamyje!

Kalbėjosi Paulius Briedis

Justo Beresnevičiaus archyvo nuotraukos