Su progimnazijos direktoriumi Rimvydu Latviu – apie pirmą Kupiškyje koronaviruso židinį

Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys
temainfo.lt archyvo nuotr.


Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija buvo pirmas Kupiškyje koronaviruso židinys. Kupiškėnai aptarinėjo, vertino, kaltino… O kaip pati mokykla išgyveno nerimo kupiną praėjusių metų spalio pabaigos situaciją?
temainfo.lt kalbino P. Matulionio progimnazijos direktorių Rimvydą LATVĮ.

– Ar buvo panikos 2020-ųjų spalio 28-ąją?
– Buvome pasiruošę, numatę žingsnius, susirašę reikalavimus, kaip elgtis, jei kažkas užsikrėstų koronaviruso infekcija. Su tvarka supažindinome darbuotojus, mokinius. Jau ir iki tol buvome pramokę nesibūriuoti, turėjome visas reikiamas priemones – dezinfekcinius skysčius, kaukių atsargas.

– Ar atsiradus koronaviruso židiniui kas nors mokyklai padėjo? Nelikote vieni?
– Nustačius susirgimus mums labai talkino rajono Savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto skyrius. Labai gerai viskas buvo sukoordinuota: įsijungė Pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, buvo sudaryti to aukšto klasių, kuriose nustatyta infektcija, mokinių, mokytojų, darbuotojų, su kuriais galėjo kontaktuoti infekuotieji, sąrašai. Jau kitą dieną buvo testuotas visas aukštas. Buvo dezinfekuotos patalpos. Beje, Kultūros, švietimo ir sporto skyrius kompensavo dezinfekcijos paslaugų kaštus.

– Brangūs šie darbai?
– Per 600 eurų kainavo.

– Kiek tų darbų atlikta?
– Viskas dezinfekuota. Susirgimai buvo fiksuoti trijose klasėse, todėl dezinfekuoti visi liečiami paviršiai – rankenos, stalai, palangės; taip pat – koridorius, laiptinės, turėklai, bendri su kitomis klasėmis plotai – anglų kalbos kabinetas, valgykla, sporto salė ir jos inventorius. Net kamuoliai.

– Kas dezinfekavo?
– Buvo pasamdyta firma, atliekanti tokius darbus.

– Ar galėtumėte pasakyti, kad ši liga plinta greitai?
– Sunku pasakyti. Tik išaiškėjus pirmam atvejui, iš karto visas aukštas perėjo į nuotolinį mokymą – židinys nebeplito. Turiu pasakyti, kad mokinių srautai – labai gerai sugalvotas dalykas.

– Kaip sureguliuoti srautus, kai šiame progimnazijos pastate – 615 mokinių?
– Puikiai sureguliavome: mokiniai naudojosi keturiais įėjimais, per paradines duris vaikščiojo tik pradinukai. Maitinimas organizuotas griežtai atskirtais srautais – jei eina valgyti, tai tik to aukšto vaikai.

– Kiek progimnazijos vaikų persirgo Covidu?
– Neturime tokios informacijos. Pradžioje dar žinojome skaičius. Atėjo pirmų susirgimų pranešimai iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro su rekomendacijomis, ką daryti. O paskui išėjome į nuotolinį mokymąsi ir jokių žinių nebegaudavome.

– Gal teko girdėti, kaip vaikai persirgo? Ar buvo sunkių atvejų?
– Kiek girdėjome, daugelis persirgo nė nejausdami jokių simptomų. Mūsų žiniomis, vienas vaikas gulėjo ligoninėje.

– Kaip Jūs pats išgyvenote žinią, kad mokykloje – koronaviruso židinys?
– Svarbiausia – nepanikuoti. Suprantame, kad turi kažkas dirbti. Ramiai susitelkėme, kad būtų padaryta viskas, kas reikalinga, kad virusas neišplistų dar labiau.
Turiu pripažinti: nuotolinis mokymas išlieka saugesnis. Žinau, kad neseniai Covidu persirgo kelios mokytojos – užsikrėtė nuo šeimos narių. Tačiau tai visiškai neįtakojo mokyklos. Kai kurios mokytojos net biuletenio neėmė, persirgo lengva forma.

– Ar vaikai, Jūsų žiniomis, pasiilgo mokyklos?
– Žinau: labai nori grįžti.


Kalbėjosi Rita Briedienė
Emilijos Briedytės nuotr.