Alizavos mokinius aplankė jų mėgstamas rašytojas Justinas Žilinskas

Susitikimas su kauko sutvėrėju

– Tyliai ir klegėdami, pulkeliais ir po vieną skaitėme Jūsų knygą, – tokiais žodžiais Alizavos pagrindinės mokyklos mokiniai pasitiko „Kauko Gugio ir kerų karo“ autorių Justiną Žilinską.

Į susitikimą atskubėjo ir grupelė Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės mokyklos mokinių su Savivaldybės viešosios bibliotekos Noriūnų padalinio bibliotekininke Irena Gasparoniene.

Internetinėje Gugio svetainėje www.gugis.lt alizaviečiai mokiniai susipažino su knygos veikėjais, perskaitė istorines aplinkybes, kuriomis perteikiamas knygos siužetas, susikaupę klausėsi įgarsintos knygos ir brandino klausimus rašytojui.

Tik suaugusiesiems viskas aišku

Tai suaugusiesiems viskas aišku ir suprantama, o penktokui, šeštokui keista, kodėl Gugis buvo gauruotas, o ne plaukuotas, kodėl žmonės išmokė kauką Gugį muštis, kodėl visi pyksta, kai nuobodu, kodėl taip negražiai pravardžiuojamas maumas Munamukis? Įdomu, kokia pamoka labiausiai patiktų kaukui Gugiui?

– Gugiui patiktų matematika, jis išmoktų skaičiuoti ir daugybos lentelę. Per kūno kultūros pamokas jis būtų kiečiausias. Istorijos pamokoje Gugis nieko nesuprastų. Geografijoje jį nustebintų žemėlapiai. Labiausiai Gugiui patiktų chemijos pamoka, nes chemija – tai magija! – kalbėjo kauko sutvėrėjas, rašytojas J. Žilinskas.

Kodėl verta skaityti apie kauką Gugį

Noriūniečiai pažėrė net septynias priežastis, dėl kurių verta skaityti knygą „Kaukas Gugis ir kerų karas“.

– Mums neįtikėtinai patiko geruolis pelkių glitena maumas Munamukis, žavus, nors ir kraupus, viesulingas ir sūkuringas laumių šokis, juokingi plonais pakinkliais vandens bijantys kipšai, – sakė rašytojui alizaviečiai šeštokai Evelina ir Rokas.

– Labai svarbu, kad kuriama būtybė savo aplinkoje jaustųsi patogiai. Kipšai gyvena pelkėje, jie turi būti labai lengvi, todėl knygos kipšai yra aukšti ir liesi, – kūrybos paslaptimis su mokiniais dalijosi rašytojas.

Kipšus piešė raudonus

Svečias labai nustebo, kad vaikai – visi, lyg susitarę, – piešė raudonus kipšus.

– Gal jie netyčia į ugniakurą įkrito? O gal čia kokia kita kipšų rūšis? – svarstė svečias ir čia pat pademonstravo, kaip bet koks nukrypimas nuo įprastinės normos sužadina vaizduotę ir įkvepia kūrybai.

– Alizavos raudoni kipšai susikauna su juodais knygos kipšais. Raudonieji ieško slėptuvės, susiranda Pyvesos – upės, kuri teka per Alizavą, – duburą ir jį užtvenkia. Pyvesos nuotakumas sustoja, ir visas žemupys virsta amžinomis pelkėmis, – štai jums ir naujas padavimas apie Pyvesą pagal J. Žilinską.

Rašytojas dainavo lopšinę

Vaikų paprašytas rašytojas dainavo lopšinę mažiesiems kaukiukams:

– Kirks dalgele, gulk žolele, oi valio valio…“ – dainavo jis labai gražią dainą apie ryto rasą, lakštutę, nuostabią lietuviško kaimo gamtą.

Paskui vyresnių klasių mokiniai rinkosi prie apskrito stalo skaitykloje. Kūrėjas dalijosi savo kūrybos gudrybėmis, kokias naudoja fantazuodamas, kai pritrūksta idėjų, kai nenusiseka tinkamai aprašyti kurio nors veikėjo. Apskrito stalo dalyviai išbandė vaizduotės lavinimo pratimus, susipažino su laisvųjų asociacijų metodu, apvertimo taisykle, dekonstrukcija ir rekonstrukcija. Mokiniai sužinojo, kad rašytojui tenka šnekėtis su savo veikėjais, nes turi žinoti, kodėl jis elgiasi taip, o ne kitaip. Norint, kad veikėjas taptų įdomus, reikia rasti jo trūkumų, nes tik trūkumai yra varomoji jėga.

Rašytojai – architektai ir sodininkai

Rašytojai būna dviejų tipų: architektai, kurie iš pradžių viską susiplanuoja ir tada greit parašo, ir sodininkai, kurie pasodina idėją, ilgus metus ją puoselėja, augindami iki vieningo ir harmoningo meninio kūrinio. Būtent pastarųjų tipui priklauso rašytojas J. Žilinskas.

Rašytojas šiek tiek praskleidė ir būsimų Kaukašlaičio idėjų ir įvykių šydą. Trečioje knygoje Gugis su Graže bandys išsiaiškinti, kodėl nelaimingos yra laumės – neišvengiamai susidurs žmonių ir girios būtybių pasaulis.

Mokiniai šiltai atsisveikino su mylimu rašytoju. Išskubėjo jis prie milijono savo nepabaigtų darbų, linkėjo domėtis kūryba, internetu, automobiliais, architektūra ir visais kitokiais darbais – viskuo, kuo tiktai įmanoma. Tik tas, kuris domisi, turės ką pasiūlyti pasauliui.

Danutė Miknevičienė

Alizavos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė

Straipsniai panašia tema:

Alizavos mokyklos akcija „Metų knygos rinkimai“– žingeidi ir teatrališka »

Alizavos mokiniai ir mokytojai savo dėmesį skyrė Šiaurės šalių rašytojams »

Alizavos mokiniai mokėsi „skaityti“ kiną »