n57Dp0qAGTk

Anykščių menų centro (AMC) projekto „Meno taku“ edukacijos sulaukė didelio dėmesio: į „Zoom“ pamokas jungėsi ne tik Anykščių, bet ir Vilniaus, Kauno bei kitų miestų vaikai.

Užsiėmimų organizavimu bei sklaida rūpinosi AMC, o išpildymu – profesionalūs menininkai. Šis vadybinis ir kūrybinis tandemas sukūrė gražų projektą „Meno taku“. Prie jo prisijungė ir piešimo pamokas vedė profesionali menininkė, grafikė, daugybės asmeninių bei grupinių parodų autorė, Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos mokytoja Inga Dargužytė. Šiuo metu ji gyvena Vilniuje, tačiau Anykščiai – jos gimtasis miestas, todėl su juo sieja ją glaudūs ryšiai.
2008 m. I. Dargužytė Anykščiuose rengė parodą: užsimezgęs ryšys su AMC kolektyvu nebenutrūko – gavusi pasiūlymą prisidėti prie AMC veiklos ji mielai sutiko.


Nuotolinių užsiėmimų specifika grafikei I. Dargužytei tapo pažįstama ruošiantis pamokoms Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykloje, todėl karantino metu ji nepabūgo ir AMC iššūkio – edukacijų „Zoom“ programėle.

Atvirkščiai: menininkė teigia, kad ją užplūdo kūrybiško banga. Ir tam buvo priežasčių. Vieną rytą Inga stebėjo, kaip jos pirmokas sūnus tingiai keliasi iš lovos, paskui vangiai sėdasi prie kompiuterio, snūduriuoja „Zoom” platformoje… Mamai į galvą šovė mintis: ar negalėtų pamokos prasidėti kūno kultūros užsiėmimu, t. y. – mankšta?
Parinkusi disko muziką I. Dargužytė įrašė 4 min. mankštą ir įrašą nusiuntė sūnaus mokytojai. Dabar rytais prieš sėsdami prie kompiuterio vaikai linksmai pasimankština: juk šiuo laikotarpiu, kai daug laiko tenka praleisti namuose, truputį pajudėti labai svarbu.
I. Dargužytė teigia, kad kūrybiškumas žmogui padės visais jo gyvenimo atvejais. Šiuolaikinės technologijos laidžia pamoką pravesti nekasdieniškai: pasipuošti studiją, pasirinkti foną, smagiai apsirengti, interaktyviai bendrauti su vaikais…
– Galima prieš ekraną piešti lape arba transliuoti vaizdą, o kamera parodys vaikų darbus – bus aišku, kaip jiems sekasi. Ir nesvarbu, kad viskas vyksta ekrane, kad negali gyvai prieiti prie vaiko ir jam parodyti, kaip popieriaus lape turi judėti ranka. Ryšys su mokiniais vis tiek turi išlikti betarpiškas, – teigia menininkė.
Pandemijos iššūkiai I. Dargužytei padėjo atrasti begalinius interneto klodus ruošiantis pamokoms bei edukacijoms – tai mokomieji filmukai, internetiniai muziejai, parodos, garsių menininkų asmeniniai internetiniai puslapiai, meno kūrinių duomenų bazės. Anot jos, tereikia įjungti kūrybiškumą ir pasirinkti formas, kaip šį lobyną išnaudoti pamokoms praturtinti.


Bendradarbiaujant su menininkais AMC buvo sukurtos šešios edukacijos skirtingomis temomis – didelio dėmesio susilaukė I. Dargužytės spalvinga pamoka „Elfai, pabaldukai, gnomai, peldai arba tiesiog nykštukai”.

Anot menininkės, vaikus suintrigavo pavadinimas, ir edukacijai užsiregistravo per 20 dalyvių; teko ją rengti du kartus.
Edukacija apie nykštukus vyko žiemos tarpušvenčiu, todėl jai pasiruošta itin kūrybiškai. Didelis dėmesys buvo skirtas vizualiniam studijos apipavidalinimui.
I. Dargužytė kūrė aplinką: studiją puošė dekoracijomis bei augalais, susineštais iš visų savo būsto kampelių – vaizdas ekrane priminė nykštukų namelį. Ruošdamasi temai menininkė net ėjo į mišką, kur filmavo siužetą temai perteikti. Pati menininkė apsirengė spalvotai, pasipuošė nykštuko kepure. Vaikai, prisijungę prie virtualios edukacijos ir „Zoom” ekrane pamatę sėdintį nykštuką, nesuprato, kur prapuolė mokytoja, klausė: „Čia jūs?“ Edukatorė neišsidavė, sakė, kad piešimo pamoką šįkart ves nykštukas. Šios priemonės net ir nuotoliniu būdu padėjo sukurti šventinę nuotaiką.
I. Dargužytė pastebi: karantino iššūkiai pažadino teatrališkumą, o nekasdieniškas bendravimas padėjo lengviau išlaikyti vaikų dėmesį kompiuterio ekrane.
Šventinis pasiruošimas vaikus sudomino, jie kantriai klausėsi, ką lektorė kalba, aiškinosi, kas yra nykštukai, kaip jie atrodo ir kokių jų būna. Mokytoja pasakojo apie šių pasakos veikėjų vaizdavimą literatūroje – lietuvių liaudies pasakose bei šiuolaikiniuose kūriniuose, pavyzdžiui, „Kakės Makės nuotykiuose”.
Vaikai išgirdo daugybę kitų dalykų: apie dailės ir verslo samplaiką – Vilniaus buvusią kavinę „Nykštukas”, kurios iliustracijas kūrė labai garsūs grafikai, – apie šių būtybių gyvavimą realiose gyvenamose aplinkose – kiemuose, soduose, parkuose. Šių mitinių būtybių personažus ypač mėgsta Skandinavijos šalys. Vaikai sužinojo, kokie skirtingi gali būti nykštukai – elfai, pabaldukai, gnomai, troliai, kaukai, net bezdukai ar peldai. Apie pastaruosius pasakoja Kazio Sajos knyga „Ei, slėpkitės!“
Galiausiai pokalbis pakrypo apie šventinių iliustracijų bei atvirukų kūrimą. Tai ir buvo tos dienos praktinė užduotis: vaikai turėjo sukurti kauką, nykštuką ar gnomą tokius, kokius jie patys įsivaizduoja. Prasidėjo piešimo darbai.
Menininkė ieškojo būdų, kaip papuošti aplinką kitoms edukacijoms, kuo pačiai apsirengti.
Anot I. Dargužytės, labai svarbi kiekviena detalė: ji ne tik kuria gerą pamokos nuotaiką, bet ir padeda perteikti mokomąją medžiagą. Būdavo, kad menininkė specialiai atkreipdavo vaikų dėmesį į savo aprangos spalvas, pasirinktas dėl nagrinėjamoje temoje vyraujančių spalvinių tendencijų. Žvelgdama į edukacijas kompleksiškai, ji ir rengė spalvotus, smagius informatyvius ir kūrybingus užsiėmimus.



Edukacijų tikslas – ne tik mokyti dalyvius piešti, bet ir supažindinti juos su meno istorija, žinomais menininkais, kūrybos technikomis.

Pavyzdžiui, temoje „Vaisius” kalbėta apie granato bei obuolio simboliką, gyvą krikščioniškajame Edeno sode, antikos mitologijoje, šių dienų kūryboje.
Analizuodama vaisiaus simboliką grafikoje lektorė pasirinko Egidijaus Rudinsko darbus, kurių pavyzdžius demonstravo atvėrusi dailininko internetinio profilio platformą.
Naudodamiesi teorija bei įkvėpti peržiūrėtų darbų vaikai galėjo piešti viską, kas tik jiems norėjosi. Vienintelė sąlyga – savo darbe įkomponuoti vaisių.
Temos buvo nagrinėjamos įvairiapusiškai. Štai šv. Jurgio paveiksle įvertinta ne tik katalikiška šio kūrinio prigimtis, bet ir apžvelgtas gyvas šio herojaus motyvas lietuviškuose medžio darbuose – raižiniuose, skulptūrose. Taip kurstydama vaikų fantaziją menininkė ragino juos kurti savitą, jiems artimą Jurgį.
Edukatorė pastebi: vaikai dar neįsprausti į rėmus, todėl jie labai kūrybingi. Jų darbai nėra realistiški, tačiau nėra ir varžomi būtinybės visada vaizduoti kažką konkretaus.
– Davus mažiesiems laisvę smagu pamatyti jų sukurtus jurgius ir drakonus, – teigia I. Dargužytė.
Ji mėgsta palikti vietos vaikų klausimams, skatina mažuosius kūrėjus rodyti savo darbus, tartis, kaip geriau daryti. Tai padėjo ir praktinėje edukacijos dalyje toliau gvildenant teorinę temos dalį ir kartu su vaikais nagrinėjant obuolio ar granato meno istoriją, simboliką.
Bendraujant su vaikais atkreipiamas dėmesys į jų pastangas, klausiama, kaip jiems sekasi. Tada vaikai atsipalaiduoja, darosi atviri, smagūs, tampa aktyvūs užsiėmimo dalyviai.


Skirtingoms piešimo technikoms naudota įvairius, bet neįmantrius darbo įrankius, vis dėlto pakankamus efektams išgauti.

– Stengiausi, kad temos būtų įvairios, skirtingos, kad jose būtų galima išmėginti įvairias kūrybines technikas. Tačiau svarbu, kad vaikams nebūtų per sunku jas išpildyti, – sakė I. Dargužytė.
Piešimui buvo naudojami pieštukai, tušinukai, markeriai, flomasteriai, guašas, klijais, žirklės – priemonės, kurias vaikai tikrai turi namuose. Vaisiaus temoje popieriaus lapą reikėjo padengti net arbata – tokiu būdu lapas pasendintas. Edukacijai pagal Mariaus Jonučio darbus „Mediniai pasakų angelai“ vaikai iš kartono turėjo suklijuoti dėžutę, kurios vidų ir šonus dekoravo vėlesniuose užsiėmimuose. Dėžutėje apgyvendino įvairių formų angelus, aplink juos klijavo popierinius augalus, žuvytes, gyvūnėlius – viską, kas jiems šovė į galvą.
Kurdami šv Jurgio paveikslą vaikai turėjo balto popieriaus lape nupiešti apaštalo figūrą, kitame lape sukurti jo kovos su drakonu foną. Jurgį vaikai iškirpo ir priklijavo ant fono, kiek iškeldami į viršų popierine kojele – taip susipažinta su komponavimo taisyklėmis.


Grafikė padėjo atlikti nesudėtingas, bet labai kūrybišlas užduotis: vaizduotę išlaisvino galimybė darbus atlikti savaip – edukacijos susilaukė pasisekimo.

I. Dargužytė – grafikė. Natūralu, kad šio meno elementų pamokose ji naudojo gausiai. Nors buvo didelė edukacijų įvairovė, o jų išpildymas labai skirtingas, užduotyse vyravo linijos, figūros, aiškios detalės – mokymosi procese šie elementai pasiteisina, nes užduotims duoda aiškumo.
Tarpušvenčio edukacijoje vaikai piešė Madoną – moterį su kūdikiu ant rankų. Užsiėmimų tema – vitražai. Pamoka vyko labai metodiškai: vaikai susipažino su Madonos istorija bei vitražų subtilybėmis, prisiminė stiklo piešinius Anykščių bažnyčios languose, vėliau aptarė internete rastus vitražo pavyzdžius, ir tik tada prasidėjo piešimo pamoka. Prieš imdamiesi darbo vaikai jau turėjo aiškų paveikslą – kryptį, kur link judės atlikdami užduotį.
Vitražo maketo piešimas leidžia darbą vertinti labai grafiškai. Pradžioje iš daugybės mažų detalių buvo piešiamas kontūras, kuris vėliau, tarsi spalvinimo knygelėje, dekoruotas spalvomis. Šis darbas gali būti nesudėtingai įveikiamas bet kurio amžiaus vaikams.
I. Dargužytė drąsina: nebūtina piešti tikroviškai, pagal griežtas taisykles; galima Madoną vaizduoti labai šiuolaikiškai, vengiant smulkių detalių, piešti tik veido, rankų kontūrus – taip darbe atsiranda laisvumo ir erdvės kūrybingumui reikštis.
Edukacijos susilaukė pasisekimo. Per karantiną vaikai ir suaugusieji noriai jungėsi ir mokėsi piešti. Vienus patraukė įdomi tema, kitus – jos laisvas formatas. Atsirado netgi pastovių lankytojų, kurie reiškė norą dalyvauti kiekvienoje edukacijoje. Į pamokas jungėsi šeimos: susėdę prie kompiuterio piešė tėtis, mama ir vaikai. Edukacijomis susidomėjo ne tik anykštėnai: dalyvavo jose Vilniaus, Trakų, Kauno vaikai, berniukas iš Sudervės kaimo, mergaitė sakė esanti iš Londono. Visi dėkojo lektorei už pamokas, edukacijomis liko labai patenkinti.
I. Dargužytė prisipažino: jai labai patinka kalbėti apie meną, dalintis savo žiniomis su vaikais. Kūrybingas AMC edukacijų procesas menininkei dar kartą patvirtino, kad jau laikas nustoti blaškytis dėl koronaviruso sukeltos situacijos ir skirti daugiau laiko edukacinei veiklai.
Jau yra tokia menininkės I. Dargužytės Sodų meno studija 65 – nauja meno platforma Eišiškių sodų masyve. Tai nedidelė, bet jauki erdvė, kurioje atsiveria meno pasaulis. Kol kas veikia tik feisbuko puslapis, vyksta nuotolinės pamokos.
Menininkė džiaugiasi: AMC edukacijos buvo gera ir sėkminga patirtis, be to, ji suteikė drąsos ateities planams įgyvendinti.


Paulius Briedis

Užsk. nr. A20-12