Besniegė žiema, pražuvę žiemkenčiai ir nuskurdusios ganyklos, lietinga šienapjūtės pradžia, nerimas dėl prastesnio vasarojaus derliaus ir pabrangusių rudens sėjos darbų – visa tai gula šiemet išskirtinai ant mūsų regiono – biržiečių, kupiškėnų, rokiškėnų, anykštėnų – žemdirbių pečių. Kitur Lietuvoje gausiau pasnigo, žiemkenčiai atsilaikė, bręsta gražus laukų derlius, vešlios ganyklos.
– Mūsų ūkininkai labai prislėgti, klostosi sudėtinga finansinė būklė, šių metų darbymečio išlaidos labai išaugo. Rudenį daugelis neturės už ką sėti, atsiskaityti už kreditu paimtas trąšas, chemikalus, – teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius.
Išskirtinė situacija reikalauja ir nekasdieniškų sprendimų. LŪS skyriaus taryba, kol dar neįsibėgėjęs javapjūtės darbymetis, nusprendė seniūnijose susitikti su ūkininkais, pasitarti dėl problemų sprendimo. Susitikimai birželį ir liepą jau įvyko visose seniūnijose, didesnėse gyvenvietėse. Kai kur, Skapiškyje, Salamiestyje, ūkininkai buvo aktyvesni, kai kur organizatorių pastangos atsimušė į nenorą, o gal ir abejingumą. Patys ūkininkų vadovai pastebi, kad nemenką vaidmenį turi seniūnų požiūris į žemdirbių iniciatyvas ir indėlį kaimo bendruomenių gyvenime. Ten, kur geranoriškai visi bendradarbiauja, lengviau dirbti visoms nevyriausybinėms organizacijoms.
Ūkininkų sąjunga iškėlė iniciatyvą šiemet centralizuotai pirkti žiemkenčių sėklą, kuri rudeniop neabejotinai pabrangs, o susikooperavus išlaidos būtų mažesnės. Seniūnijose tikslinami poreikiai. Kituose rajonuose ūkininkai tokiu būdu perka ir augalų apsaugos priemones.
Liepos 3 d. Kupiškio ūkininkų sąjungos ir savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vadovai žemės ūkio ministro – tuo laiku dar dirbusio Vigilijaus Juknos – kvietimu lankėsi ministerijoje, kur su ministerijos departamentų vadovais kalbėjosi apie itin sudėtingą vietos ūkininkų situaciją.
Kupiškėnai ministerijai raštu įteikė savo pasiūlymus dėl iškilusių problemų. Labiausiai nukentėjusių nuo gamtos akibrokštų rajonų ūkininkams pirmiausia prašoma išmokėti tiesiogines išmokas už deklaruotus pasėlius. Kadangi jau žinoma, kad Europos Komisija atsisakė daryti išlygas, aukštaičiams lieka galimybė anksčiausiai spalį sulaukti pinigų.
Pieno ūkių šeimininkai nerimauja dėl naujausių aplinkosaugos reikalavimų mėšlo ir srutų saugykloms, ūkininkė Danutė Adamonienė perdavė prašymą atšaukti naująją tvarką. Sumažėjus pieno supirkimo kainoms ūkininkai nepajėgūs greitai rekonstruoti talpyklas, tai stumtų ūkius į bankrotą.
Skapiškio ūkininkas Jonas Pakalnis akcentavo javų sėklininkystės problemas, menką konkurenciją šioje srityje, dėl to itin aukštas grūdinių kultūrų sėklos kainas – mažesni, smulkūs ūkiai nepajėgūs įpirkti kokybiškos sėklos. Situacija šalyje prasta, sertifikuota sėkla apsėjama tik 15 proc. pasėlių plotų, kiti naudoja nesertifikuotą sėklą, dėl to prasti derliai, menkesnės ūkininkų pajamos. Siekti pokyčių trukdo kelios suinteresuotos firmos, trukdančios į sėklų rinką ateiti naujiems dalyviams – išmanantiems šalies agronomams, sėklininkystės ūkiams.
Apie monopolizuotą rinką susitikime kalbėjo ir savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Rimantas Bimbiris. Pasak jo, reikėtų skatinti mažų įmonių, kurios galėtų dalyvauti melioracijos projektų konkursuose, atsiradimą. Tai atpigintų ir itin šiuo metu brangius melioracijos darbus.
Kita bėda – aplinkosaugos ir žemės ūkio vadovų nesusikalbėjimas, kuris trukdo ūkininkams tvarkyti melioracijos griovius, drenažo sistemas. Daug melioracijos griovių turi upelių statusą, tokiu atveju ten neįmanoma ūkinė veikla, o valstybė ragina žemdirbius tvarkyti melioracijos įrenginius, pati kuria programas, skiria lėšų, jose skatina dalyvauti ūkininkus. Savivaldybių melioracijos specialistai supančioti biurokratinių trukdžių, sumažinus lėšas, savo planuojamus darbus, netgi avarinių gedimų atvejais, dar reikia derinti su kitomis instancijomis, esą tam, kad nebūtų lėšų švaistymo.
Kupiškio ūkininkai ir melioracijos specialistai atkreipė dėmesį, kad planuojant lėšas vandentvarkos sričiai, kai vykdomi Europos Sąjungos remiamai projektai, neturėtų būti svarbiausias prioritetas žemės našumo balas. Tokiu atveju diskriminuojami nenašiose žemėse ūkininkaujantys žemdirbiai, iškreipiamos konkurencijos sąlygos.
Kupiškio ūkininkai atkreipė dėmesį ir į pasėlių draudimo bėdas, daugelį metų nesprendžiamas ūkininkų problemas. Draudimu užsiima vienintelė Vokietijos bendrovė, ji monopolininkė, jos nustatytos sąlygos diskriminuoja ūkininkus, paslaugos nežmoniškai brangios. Valstybė galėtų tarpininkauti derybose dėl racionalių draudimo sąlygų.
– Sulaukėm ministerijos valdininkų padėkos už konstruktyvius pasiūlymus ir situacijos analizę, nes tai svarbu ir liečia visus šalies ūkininkus. Tikimės, kad ir pasikeitus ministerijos vadovybei, problemos bus dalykiškai sprendžiamos, – sakė LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Z.Aleksandravičius.
Matas Žebrokas