Nusprendė įgyvendinti
Kovo 8 d. Vyriausybė nusprendė įgyvendinti valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarką, pagal kurią šiuo metu esančios 42 miškų urėdijos bus sujungtos į vieną valstybinę įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“. Įmonė valdys valstybei priklausančius miškus ir jais disponuos įstatymų nustatyta tvarka, vykdys kompleksinę miškų ūkio veiklą; atliks miško priešgaisrinės apsaugos bei miško kelių priežiūros funkcijas.
Kiek mokėdavo valstybei?
Kaip tai bebuvo būtų vertinama, miškų ūkio pertvarka netapo vieša diskusija, nors jai kvietė ir miškininkai ir politikai.
Išardyti esamą miškininkystės struktūrą siekta ilgai, keliolika metų. Naujam Parlamentui šie reikalai irgi buvo nauji.
Štai sausio mėnesį Rokiškio rajono tarybos posėdyje dalyvavęs Seimo narys Jonas Jarutis, Tarybos narės, konservatorės Jūratės Čypienės paklaustas, ar jis žino, kiek urėdijos sumoka mokesčių valstybei, atsakė:
– Ne, nežinau.
Rokiškio politikai prašė Seimo narių domėtis Vyriausybės planais, padėti išsaugoti urėdijas.
Rokiškio rajono tarybos narių nuomone, Seimo valdančioji valstiečių dauguma turėtų susilaikyti nuo viešo gyrimosi dėmesiu regionams: urėdijų ardymas, sakė, tokių deklaracijų nepatvirtina.
Paaiškėjo tik tai, kas jau buvo aišku
Kaip Seimo laikinosios Panevėžio krašto bičiulių grupės pirmininkas Jonas Jarutis kovo 3 d. Panevėžyje inicijavo aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir apskrities miestų ir rajonų savivaldybių merų, vicemerų, urėdijų urėdų, miškininkų, šio krašto Seimo narių darbinį pasitarimą. Ko gero, nė vienas šio susitikimo dalyvių, išskyrus ministrą, nesitikėjo, kad galutinis taškas bus padėtas nepraėjus nė savaitei. Ministras partiečiui J. Jaručiui galėjo pasakyti, kad šis nebevargtų ir kitų nebevargintų kelione į Panevėžį.
„Susitikimo metu paaiškėjo, kad miškų urėdijų vadovai ir darbuotojai supranta šio sektoriaus reikšmingumą valstybei”, – pranešime spaudai skelbia Seimo narys J. Jarutis.
Tai visada buvo aišku. Miškininkai pripažįsta ir tai, kad miškų ūkio reforma reikalinga. Kitas dalykas tai, kad miškininkų nuomonės, kaip turėtų ta reforma vykti, Vyriausybė negirdi.
Pertvarkai reikia laiko
Seimo narys Raimundas Martinėlis šiomis dienomis baigė lankyti Rokiškio rajono girininkijas, susitiko su urėdu, girininkais, eiguliais, darbininkais.
Rokiškio rajono miškininkai irgi vieningai pritaria: permainų reikia, tačiau ne tokių drastiškų, kokias siūlo Aplinkos ministerija.
Pertvarkai reikia konkretaus plano, jis turėtų būti įgyvendinamas etapais. Urėdijos specialistai pritaria galimybei mažinti urėdijų skaičių – smulkesnes prijungiant prie didesnių, o po kelerių metų įvertinus rezultatus vėl diskutuoti, ar permainų reikia daugiau ir kokių.
Rokiškėnai sudėliojo problemas
Rokiškio urėdijos specialistai labiausia nerimauja dėl ministerijos siūlymo sukurti vieną valstybinę įmonę, kuriai būtų pavaldžios visos urėdijos, ir tai būtų padaliniai, neturintys savarankiško juridinio asmens statuso.
Rokiškio miškininkai išgrynino pertvarkos grėsmes regionams ir, žinoma, Rokiškio rajonui. Jų teigimu, atsirastų galimybė keliems stambiesiems medienos supirkėjams reguliuoti kainas ir supirkti didžiąją dalį medienos; rajonuose sumažėtų darbo vietų; pertvarka padidintų grėsmę sužlugdyti smulkaus verslo medienos tvarkymo ir su tuo susijusias aptarnavimo – miško ruošos, lentpjūvių, technikos pardavimo, remonto – įmones; akivaizdžiai sumažintų mokesčių įplaukas į rajono savivaldybių iždą; padidintų riziką prarasti medienos sertifikatą visai Lietuvai, nes toks būtų išduodamas vienas, o šiuo metu sertifikatus turi kiekviena urėdija (Latvijos pavyzdys); centralizuoti pirkimai prailgintų reakcijos laiką šalinant medienos ligos židinius, atliekant sanitarinius valymus, nedidelius kirtimus.
Be viso to, kol kas visiškai neaiški pozicija dėl lėšų skyrimo miškams atsodinti ir juos prižiūrėti.
Kas primins pažadus?
Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad sujungus miškų urėdijas į vieną juridinį asmenį kasmet bus sutaupoma apie 10 mln. eurų, o likvidavus Generalinę miškų urėdiją – apie 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Sprendimas sujungti miškų urėdijas buvo priimtas atsižvelgiant į kelis esminius faktorius – šalies biudžeto lėšų taupymą, efektyvesnę miškų urėdijų veiklą, skaidresnius viešuosius pirkimus.
„Ši pertvarka padės užtikrinti ekonomiškai stabilų ir gyvybingą valstybinių miškų ūkį, prisidės prie regionų plėtros”, – vis dar žada Vyriausybė.
Kas jai primins šį pažadą po metų, po dviejų?
Aplinkos ministerijos pasiūlytoms Miškų įstatymo pataisoms dar turi pritarti Seimas.
Rita Briedienė
temainfo.lt archyvo nuotr.