Valstybės gimtadienio proga Rokiškis kėlė apspurusią trispalvę

Atėję į iškilmingą valstybinės vėliavos pakėlimo ceremoniją Nepriklausomybės aikštėje, rokiškėnai neteko žado. Giedant tautinę giesmę vėjas išskleidė trispalvę… „nukandžiotais” kraštais. Ir, švelniai tariant, labai nenauja vėliava būtų atrodžiusi dar negražiau, jei ne pilietiški kariai savanoriai. Prieš ceremoniją pamatę, kokią trispalvę jiems reikės kelti, kariai nubėgo į artimiausią parduotuvę žirklių, kad paskubomis nors šiek tiek aptvarkytų vėliavą: nukirptų bent jau nuspurusius siūlus.

 

Bandė aptvarkyti

Vasario 16-ąją privalu kelti valstybinę vėliavą. Rokiškėnai ją kėlė gana sąžiningai: bent jau pagrindinėse miesto gatvėse nebuvo matyti namų be vėliavų. Kokios jos, čia jau kitas klausimas. Kai kurios – ne vieną lietų ar audrą matę, išblukusiomis spalvomis. Tačiau kreiptis į savininkus su prašymu pakeisti gerokai nebenaujas vėliavas Savivaldybė lyg ir neturėtų moralinės teisės. Nes pačios vėliava Nepriklausomybės aikštėje nuo vėjo, lietaus ir saulės – atspurusiais kraštais.

Garbė kelti valstybinę vėliavą buvo suteikta Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios kuopos kariams. Kariui vėliava – šventa. Ją bučiuoja priesaikos metu. Už savo šalį ir vėliavą prireikus jie atiduos gyvybes. Kritus vėliavai pralaimimas mūšis. Tad pamatę nušiurusią trispalvę kariai buvo priblokšti. Retorinis kuopos vado klausimas, ar šventės rengėjai nematė, kokią vėliavą ruošiasi kelti, lieka be atsakymo.

– Nesu girdėjęs, kad įsigyti vėliavą kiltų problemų. Pamatę, kokią vėliavą teks kelti, bandėme ją nors šiek tiek sutvarkyti. Nubėgau į artimiausią parduotuvę žirklių. Bent jau kadaruojančius siūlus nukirpome, – sakė S. Afanasjevas.

Ir vėliavos kėlimo ceremonijos metu savanoriai ją stengėsi laikyti taip, kad nuspuręs kraštas kuo mažiau kristų į akis. Tačiau vėliavai pakilus stiebu,vėjas ją išskleidė, ir ji suplazdėjo visu –grožiu”.

 

Linkėjo vienybės ir susitelkimo

Šiemet į valstybinės vėliavos pakėlimo ceremoniją rokiškėnai rinkosi vangiai. O ir ceremonija truko tiek, kad, pasak rokiškėno, ilgiau užtruko į šventę iš mikrorajono atkulniuoti, nei joje pabūti.

Aikštėje buvo maža jaunų veidų. Jaunimas neslėpė, kad šventė didelio jaudulio nesukėlė.

Po vėliavos pakėlimo ceremonijos sveikinimo žodį rokiškėnams tarė rajono meras Antanas Vagonis ir Seimo narys Raimundas Martinėlis. Seimo narys sveikino rokiškėnus su prasminga švente, ragino telktis, bendradarbiauti, vienytis, siekti bendrų tikslų valstybės ir visuomenės labui.

Tremtinių choras „Vėtrungė” padainavo patriotinę dainą ir miestelėnai ėmė skirstytis namo.

 

Meldėsi už Lietuvą ir jos žmones

Jautriausia šventės dalis buvo  šv. Mišios Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Jose giedojo jaunieji rokiškėnai, vadovaujami mokytojos Redos Kazlauskienės.

Formuojama graži tradicija šią dieną į bažnyčią iškilmingai įnešti rajono visuomeninių organizacijų vėliavas. Tiesa, nedaugelis visuomenininkų naudojasi šia prasminga galimybe.

Tikinčiuosius sužavėjo labai šiltas ir nuoširdus dekano Eimanto Noviko pamokslas apie valstybės kūrėjus, apie pavyzdžius, kuriuos jie savo gyvenimais duoda ateities kartoms, apie sovietinio režimo žiaurumų liudininką arkivyskupą Teofilį Matulionį, kurio paskelbimo palaimintuoju nekantriai laukia Lietuvos katalikų bendruomenė, apie būtinybę telktis, nepasiduoti aplinkybių įtakai.

Bendruomeninė malda šią dieną buvo skirta prašyti Dievo apsaugos ir palaimos tiems, kurie kuria ir saugo valstybę: jos vadovams, parlamentarams, kariams, bendruomenių lyderiams.

– Dieve, saugok savo žmones, – maldoje prašė rokiškėnai.

 

Lina Dūdaitė-Kralikienė