Liepos 26 d. Rokiškio rajono mero pavaduotojo kabinete su aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu, viceministru Linu Jonausku ir Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriumi Valdemaru Jakštu susitiko vicemeras Egidijus Vilimas, savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Jočys, jo pavaduotojas Rimantas Velykis, mero patarėjas ryšiams su visuomene Albinas Urbonas bei kiti. Į susitikimą atvyko ir Seimo narys Vytautas Saulis.
– Labai dėkojame dėl pakvietimo. Mes pasiryžę daugiau klausytis ir įsiklausyti. Mūsų vizito į Rokiškį tikslas – pasikeisti nuomonėmis su rajono vadovybe. Mums rūpi, kuo mes galime jums padėti, kaip jūsų ir mūsų pagalba Rokiškyje pasiekti rezultatų, – pasisveikinęs kalbėjo ministras.
Anot V.Mazuronio, prioriteto dalykais išlieka gyvoji gamta ir saugomos teritorijos: aktyvėja kova su brakonieriais ir šiukšlinimu.
– Kitas svarbus dalykas – renovacija. Ateina atsakingiausias arba pavojingiausias periodas – konkretus projektų ir rangos darbų pirkimas. Per rugpjūtį ir rugsėjį tokių pirkimų turime padaryti 500-600. Su savivaldybėmis jau esame padarę investicinius ir energetinius projektus, vertinamas statybininkų pajėgumas, ruošiamos rekomendacijos – svarbu maksimaliai sudėt saugiklius visiems galimiems netikėtiems dalykams. Per šį pusmetį turime baigti 50 poįstatyminių aktų ir teritorijų planavimus. Rudenį kviesim architektus, atsakingus ministerijų atstovus, prašysim, kad pasižiūrėtų Renovacijos įstatymą, susidėliotų, kas neaišku, ką dar galime per tą pusmetį pakeisti poįstatyminiais aktais, išsiaiškinti, padaryti… Keisim ir derinimų tvarką, žymiai supaprastinsim techninių projektų eigą, – kalbėjo ministras.
– Mes ruošiamės jau kitam etapui. Norime žinoti, ar bus galimybė miesteliuose renovuoti valymo įrenginius. Rokiškyje jau sutvarkėme juos, o tų, kur gyvena nedaug žmonių, ar galėsim pagerinti situaciją? – klausė vicemeras.
Seimo narys V.Saulis papildė E.Vilimą. Jis teiravosi, kaip padėti Saloms: kaimai ir miesteliai, neturintys 500 gyventojų, negali pasinaudoti projektais, finansuojančiais vandens nuotekų įrenginių statybą. Salų miestelį supa Dviragio ežeras. Manoma, kad į jį patenka nemenka nuotekų dalis.
– Natūraliai išsivalo ežeras. Nilas irgi nevalomas, – pajuokavo vicemeras E.Vilimas.
Kaip teigė ministras, nuotekų įrenginių plėtros neišvengsime: Europos Sąjunga reikalauja 95 proc. išvalytų nuotekų.
– Dabar yra Vandens įstatymo nauja redakcija. Naujame etape pereisime prie mažų valymo įrenginių. Pasižiūrėkim protingai. Teko būti „Traidenio“ bendrovėje ir kitose įmonėse. Ar iš tikrųjų centralizuotas tinklų jungimas yra pats efektyviausias sprendimas? Ar ne geresnis būdas – statyti modernius, tvarkingus valymo įrenginius mažoms gyvenvietėms? Centralizuotas prijungimas kainuoja iki 15 tūkst. litų, o nedidelėms grupėms gali būti įrengti dvigubai pigesni įrenginiai. Viską vertinkim ūkiškai, – ragino V.Mazuronis.
Jau po susitikimo temainfo.lt klausė Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Valdemaro Jakšto, ar iš tiesų grėsminga Dviragio situacija.
– Ežero vandens kokybe labiausia nepatenkinti paežerės turizmo sodybų savininkai. Jeigu į krantą plakasi visokia bjaurastis, situacija nėra gera, – sakė jis.
Opus išlieka ir sąvartynų klausimas. Šiukšlėmis rūpinasi regioniniai atliekų centrai (RAC). Anot savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Rimanto Velykio, neprotinga bioskaidžias atliekas vežti į bendrą aikštelę. Dažnam per toli šakas gabenti į Rokiškį: šiukšlynais vėl virsta apleistos fermos, pamiškės. Kas jas kuops? Savivaldybė. Ar nederėtų vėl atkurti nedidukus sąvartynus?
– Atgal negrįšim, – nukirto ministras. – Viskas susieta su skandalingais, na, gal sudėtingais – kaip norim, vadinkim – atliekų reikalais, arba 450 mln. litų, reikalingų rūšiavimo gamykloms. Europiniai reikalavimai vežti atliekas į sąvartynus išliks. Kas nepadarys tų dalykų europiniais pinigais, turės daryti savais, vadinasi gyventojų lėšomis. Reiškia, tarifai didės, – paaiškino V.Mazuronis.
– Komunalininkas gal net savo lėšomis statysis rūšiavimo linijėlę: vežti atliekas 80 km mums per brangu, – lyg ir piktokai tarstelėjo vicemeras E.Vilimas.
Anot ministro, pats atliekų valdymo principas, padarytas ne šios kadencijos politikų, buvo toks: uždaryti visus smulkius sąvartynus ir sukurti 10 atliekų valdymo centrų. Jis siūlė gerai pagalvoti, ar verta grįžti atgal.
– Tvirtai tikiu, kad regionų atliekų centrams turi būti taikomas daug didesnis valstybinis valdymas. Būtina įnešti aiškumo. Svarbu, kad visa atliekų tvarkymo sistema nepereitų į privačias rankas, – sakė V.Mazuronis.
Po susitikimo savivaldybėje svečiai lankėsi UAB „Rokvesta”, AB „Rokiškio sūris” bei Rokiškio miškų urėdijoje.
temainfo.lt