Spalio 9 d. Kupiškio Šv. Kazimiero vaikų globos namų, įsikūrusių Paketurių kaime, auklėtinė išvežta į Vaikų socializacijos centrą. Tokie Lietuvoje yra du – Vilniaus ir Kauno. Kupiškietė metams apgyvendinta Vilniuje.
Šv. Kazimiero vaikų globos namų direktorius Petras Remeikis.
– Tai nėra dažnas atvejis. Per penkerius metus – tiek aš vadovauju šiems namams – į Socializacijos centrą išvežamas antras auklėtinis. Tokį sprendimą priimame ne mes patys; paauglė išvežta teisės aktų nustatyta tvarka, – temainfo.lt sakė Šv. Kazimiero vaikų globos namų direktorius Petras Remeikis.
Sprendimas priimtas po to, kai paauglė vėl įsibrovė į Kupiškio Maironio gatvės alaus barą.
Išdaužusios durų langus keturios vaikų namų globotinės į šią įstaigą buvo įsibrovusios liepos 24 d.
– Šįkart vidun patekta per šoninį langelį – alaus baras yra rūsyje. Suveikė sirena; apie įsilaužimą mums pranešė gyventojai. Dvi merginos buvo sulaikytos visai netoli baro, nešinos vogtais gėrimais, – temainfo.lt teigė Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono Policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Darius Totoris.
Anot direktoriaus P. Remeikio, ir pačios merginos negali paaiškinti, kodėl braunasi į tą alaus barą.
– Viena jų šiek tiek daugiau nei savaitę gyvena mūsų globos namuose. Mergaitės atsisakė teta, nebeįstengusi su ja susitvarkyti. Moteris, užauginusi keturis savo vaikus, užtektinai turi patirties, supratimo, šilumos ir gailesčio auginti mirusios sesers dukrą ir septynerius metus ją globojo, bet vėliau su ja nebesusitvarkė. Nelengva ir mums. Šiuo metu susiformavo mergaičių paaugliška, atžagari ir nenorinti bendrauti grupė, 
daug sunkesnė ir problematiškesnė nei paauglių vaikinukų. Savo vaikus turintys darbuotojai kartais taip skaudžiai įžeidinėjami, nors patys neturi teisės net balso kelti. Pasijauti toks bejėgis ir beteisis… Ir nebežinai, kaip iš to velniuko padaryti bet šiokį tokį angeliuką, – pasakojo P.Remeikis.
Spalio 9 d. alaus barą apvogė trys merginos. Dvi jų dalyvavo ir liepos 24-osios plėšime. Tuokart jos elgėsi neįtikėtinai įžūliai, pasodintos į policijos automobilį išsinėrė iš antrankių, kita išdaužė automobilio durelių lango stiklą. Šįkart viena pabėgo.
Merginoms suteiktos idealios gyvenimo sąlygos. Šv. Kazimieros vaikų globos namai, rugsėjo 18 d. persikėlę į naujas patalpas, visoms joms paskyrė vienviečius kambarius. Merginų interesai sunkiai suvokiami, jos kategoriškai atsisako dalyvauti ekskursijose, nepanoro vykti į „Trimito” vasaros stovyklą, globos namams kainavusią 3 tūkst. eurų; nevažiavo ir į Anykščių labirintų parką.
Kupiškio globos namai dažnai keliauja. Praėjusią vasarą lankėsi Anykščių rajono Niūronių kaimo Arklio muziejuje, kartodrome, kopė į Laimės žiburį; Šv. Kazimiero ordinas Paketurių globos namams dovanojo kelionę į Vilniaus tarptautinį oro uostą, Mažojo princo dirbtuves, galimybę pamatyti Nacionalinio operos ir baleto teatro užkulisius; mokomojo burlaivio „Brabaner“ kapitonas Valdemaras Vizbaras kupiškėnus nemokamai plukdė po Klaipėdos uosto akvatoriją…
– Kartą plaukėme Nemuno delta. Grožis neišpasakytas. „Ar patiko?” – klausiau vieno berniuko. „Man kaime gražiau”, – atsakė jis, ir nesuprasi, ar jis piktas, ar jam tikrai niekas negražu, – pasakojo direktorius.
Gal paauglėms reikia kitokių pramogų?
– Kokių ? Vasaros poilsiui neturime nė lito. Ieškom rėmėjų. Pernai „Išsipildymo akcijos” pinigus skyrėme poilsio prekėms įsigyti, šiemet už juos keliavome. Juk ir namų išgalės nėra auksinės, – kalbėjo P.Remeikis.
Iš sunkios ir niekuo nevaržomos aplinkos į globos namus atvedami vaikai. Bet kokios taisyklės juos verčia maištauti, jie bando jas laužyti; vaikai pikti vien todėl, kad pateko į šiuos namus. Paketurių globos namuose šiuo metu gyvena 30 vaikų; amžiaus vidurkis – 12-13 metų.
Nuo rugsėjo 1 d. Kupiškio globos namuose 0,5 etatu dirba psichologas. Anot direktoriaus, kai nuolat yra psichologas, žinantis visą aplinką, pažįstantis vaikų charakterius, namams daug lengviau.
Su psichologu daugiau teks bendrauti ir barą apvogusioms paauglėms.
– Kartais atvažiuoja pas mus jau ištekėjusios mūsų namų auklėtinės. Jos negali paaiškinti, kodėl taip bjauriai elgdavosi, ir net atsiprašo už tai. Čia vaikai gyvena taip, kaip tegali gyventi didžiausi lepūnėliai: viskas išplauta, išskalbta, tris kartus per dieną tiekiamas šviežutėlis maistas… Gal vėliau jie ir supranta, kokia neminkšta savarankiško gyvenimo duona…
– Ar verkė toji mergaitė, atiduota į pataisos namus? – klausėme direktoriaus.
– Ne. Ji nereiškė jokių jausmų, – sakė jis.
Rita Briedienė