Ūkininkas A.Lukošiūnas
Anykščių rajono Kavarsko seniūnas Algirdas Gansiniauskas vis aplanko Mackeliškių kaimo ūkininką Antaną Lukošiūną. Dažniau pas jį užsuka po to, kai karvė Antaną sužeidė: sukdama galvą trenkė ji ūkininkui į kairią akį, kad net trekštelėjo palei ją – lūžo akiduobės kaulas.
– Didžiulis ūkis, gyvuliai gražiai prižiūrėti. Apie tokius kaime sako – kaip slyvos. Bet jei Antanas būtų apakęs? – pakeliui į Mackeliškius kalbėjo seniūnas.
– Supratau, kad man blogai: iš akies kažkas teka. Gerai dar, kad pati akis neiššoko lauk… – pasakojo ūkininkas.
Po nelaimės baigė Antanas melžti karves, o tada jau ėmė ieškoti pagalbos.
Anykščių medikai sužalotąjį išsiuntė į Panevėžio ligoninę, Panevėžio – į Kauną. Apie 10 val. nelaimę patyręs Antanas buvo operuotas po vidurnakčio, o 3 val. nakties jis jau lėkė taksi iš Kauno į Mackeliškius.
– Kaimynams, užsiėmusiems man padėti, vieną kartą tereikėjo karves melžti. Ryte jau pats… – šypsojosi ūkininkas.
Jis garsiakalbis, kategoriškas. Jo manymu, visose srityse – betvarkė.
– Ar daug mokėjot daktarams už akies operaciją? – klausėme jo.
– Nė kiek. Viską gražiai padarė, dabar jau atsigauna akis, – sakė jis, ir dar pagyrė savo šeimos gydytoją Ritą Juodiškienę; su ja vis pasitariama, kada akių gydytojui pasirodyti.
– Tai gal ne viskas taip blogai?
– Sunku man. Kiti iš visokių projektų techniką susipirko. O ką aš? Nieko nespėju, – sakė Antanas.
Turi ir jis technikos. 1994 m. pardavęs tris karves nusipirko kombainą „Niva”. Po 4,30 Lt tuomet mokėta už kilogramą gyvo svorio. Dabar už telyčaitę bemoka po 0,70 Eur, žalmargės mėsa įkainuota brangiau – 1,80 Eur. Du metus penėta karvė Antanui atnešė 300 Eur pajamų, o už antrą ir tiek negavo. Nusipirko jis už gautus pinigus vairo kolonėlę, dar keletą detalių, ir viskas.
– Tiek už telyčaitę ir begausi – vieną kartą parduotuvėj apsipirkti, – kalbėjo Antanas,
Ne taip ir seniai pirko jis nebe naują traktorių. Paklaustas, kiek mokėjo, tepasakė: žmogus, jam pardavęs techniką, už tuos pinigus sodybą nusipirko ir 11 ha žemės. Ir suprask: ar mokėjo daug, ar žemė pigi…
Ūkininkauja Antanas nuo 1992-ųjų, kai iširo „Gintaro” kolūkis. Dirba jis 63 ha ūkyje, laiko 43 galvijus, melžia 19 karvių. Kažkada jis Kupiškiui parduodavo pieną, paskui – Panevėžiui, Rokiškiui. Dabar – anykštėnų kooperatyvui „Žalioji lanka”. Už litrą pieno gauna 11 ct. Kibiras pieno tevertas euro.
– Buvo laikas, iš pieno namus pradėjau remontuoti. O ką dabar? Nieko. Bet „Žalioji lanka” moka daugiausiai, – sakė ūkininkas.
A.Lukošiūnas ir Kavarsko seniūnas A.Gansiniauskas
Anot Antano, už pieną turėtų mokėti bent 30 ct.
Kas gerai žino Antano vargą, siūlo jam parduoti gyvulius. Bet jis – ne. Klausė, kur eiti pardavus – masažų darytis? Kiekvienas jo gyvulys – jo bičiulis, vardu šaukiamas ateina: Dalius ir Dalia, Rūta, Inga, Janytė, Panelė, Draugytė…
– Kuri ragu kliudė?
– Panelė. Netyčia ji.
Neblogas Antano draugas ir Lietuvos radijas. Klausosi jo ir namuose, ir tvarte. Žino, kaip Prezidentei sekasi, Seimo, sakė, jam iš vis nereikia, nors ir gimęs jis labai patriotinę dieną – kovo 11-ąją. Jei tikrai valdžia žmonėmis rūpintųsi, tai padarytų tvarką, kad gyvuliai teisingai būtų sveriami, kad supirkėjai sąžiningai už juos atsiskaitytų, kad už pieno litrą bent jau lenkiškai būtų mokama…
– Vyras nei rūko, nei geria, o galų kartais nesuduria. Taip viskas nuo žmogaus nutolę – tarsi vienas lauke karys, – kalbėjo seniūnas A.Gansiniauskas.
– Tas tai taip, – pritarė Antanas kaisdamas vandenį kavai.
Rita Briedinė
Emilijos Briedytės nuotraukos