Rugpjūčio 9-11 dienomis portalo www.temainfo.lt komanda viešėjo Trakų rajono „Rimgaudinės“ sodyboje, šalia Petkėniškės kaimo. Čia vyko netradicinis „Vėjų slėnio“ festivalis.
Renginio organizatorių pagrindinis tikslas – jo dalyviams suteikti galimybę keistis patirtimi ar mintimis, sukurti erdvę, kurioje galima šnekučiuotis apie rūpimus dalykus, keistis žiniomis, įžvalgomis, pastebėjimais ar atradimais, pademonstruoti arba išbandyti įvairius užsiėmimus bei veiklas.
Į šį renginį renkasi naujų idėjų autoriai bei ieškantieji įkvėpimo, turintieji noro mokytis bei mėgstantieji dalintis savo žiniomis, patirtimi.
Pagrindinė „Vėjų slėnio“ tema – žmogaus darnus sugyvenimas su jį supančia aplinka.
Festivalio metu diskusijomis ir praktiniais užsiėmimais stengiamasi sustiprinti visuomenės norą domėtis šių dienų iššūkiais ir problemomis, būdais jas spręsti. Čia skatinami tokie pokalbiai, kokie padeda išvengti pykčių, nesusipratimų, liūdesio, neteisybės. Organizuojamos ir kasdienybę praturtinančios praktinės veiklos, jas išbandyti galima čia pat, vietoje.
Per savaitgalį sukaupta patirtimi bei pastebėjimais ir norime pasidalinti su temainfo.lt lankytojais.
Dažnai prieš didelius pokyčius sakoma: pučia permainų vėjas. „Vėjų slėnio“ festivalyje pokytis kuriamas visų dalyvių pagalba: kiekvienas žmogus skatina festivalio vyksmą.
Šis renginys nemokamas. „Vėjų slėnis“ rengiamas savanoriškumo principais. Žmonės, puoselėjantys viltį, kad toks festivalis gyvuos ilgai, padeda jį organizuoti. Tenka ruošti jo intelektualią ir buities aplinką: pakviesti lektorius, kurie sutiktų nemokamai dalintis savo žiniomis bei patirtimi, sudėlioti veiklų tvarkaraštį, rūpintis sklaida ir kitais organizaciniais reikalais, užtikrinti, kad būtų visi reikalingiausi dalykai – dušas, tualetas, šiukšliadėžės, vieta palapinėms. Visus darbus atlieka savanoriai.
Dar vienas dalykas, kokio neteko matyti net festivaliuose, už kuriuos privalu mokėti nemažus pinigus: pusryčiai, pietūs ir vakarienė „Vėjų slėnyje“ yra bendri. Produktus perka ir maistą gamina festivalio organizatoriai bei jiems pagelbėti pasisiūlę renginio dalyviai. Išlaidos padengiamos dalyvių sąmoningumu: už maistą į aukų dėžutę kiekvienas įmeta tiek, kiek mano esant reikalinga. Jokios prievartos čia nėra: už nugaros niekas nestovi ir nežiūri, kiek paaukojai. Festivalis rengiamas jau ketvirti metai, vadinasi, toks jo organizavimo būdas pasiteisina.
Bendri reikalai suartina. Dažnai matydamiesi žmonės tampa artimesni. Dažnas buvimas kartu natūraliai žadina norą bendrauti, o dirbant bendrus darbus pašnekesio niekaip neišvengsi. Bendrystė žmonėms reikalinga, todėl jie neleidžia tokiam renginiui užgesti.
„Vėjų slėnyje“ – daug netradicinės veiklos. Kasdienės mintys su vėjeliu švilpteli iš galvos. Jas pakeičia kitos, geresnės.
Kas nežino dainos žodžių: „Tu vėjo paklausk, tau vėjas atsakys…“?
„Rimgaudinės“ sodybos slėnyje supūtė vėjai iš įvairių šalies kampelių. Jie dalinosi žiniomis, kiekvieno atneštomis iš savos parapijos. „Skambinti varpais skelbiant žinią“ – toks praėjusio savaitgalio buvo jų tikslas.
Donata Norkienė palietė labai svarbią švietimo temą. Ji teigė, kad mokykla turi būti tokia, į kurią vaikas eitų noriai, ir tvirtino, jog tokios mokyklos egzistuoja, jų nė nereikia labai toli ieškoti. Donatai pačiai teko jose lankytis. Šia patirtimi ji pasidalino su paskaitos klausytojais.
Štai vienas Donatos straipsnių: http://www.delfi.lt/news/daily/education/demokratinio-ugdymo-mokykla-pagarba-pasitikejimas-ir-laisve-mokiniui.d?id=60356719
Gintarė Jonaitytė, sveikos gyvensenos Ann Wigmore fondo (http://www.sveikata.org) viešųjų ryšių specialistė, pasakojo apie mitybos subtilybes. Ji pabrėžė šviežių daržovių svarbą mūsų organizmui bei pademonstravo sveikų ir skanių „žaliųjų“ kokteilių ruošimo būdus.
Jonas Kačerauskas kvietė į atvirą diskusiją apie namų statybą iš molio ir šiaudų. Jonas sako, kad tokį namą savomis rankomis gali pasistatyti kiekvienas mūsų. „Šiaudinukuose“ laimingai gyvena jau ne vienas lietuvis. Kas lemia tokį jų netradicinės statybos pasirinkimą?
Apie šiaudinius namus: http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/namas-is-siaudu-gali-nekainuoti-ir-10-tukst-litu.d?id=50903289
Jonė ir Ainius Pivorai mokė pinti iš visokių žolynų. Brolis ir sesė rodė, kaip pasigaminti indelius iš nendrių, švendrių, pušies spyglių ar medžio žievės.
Lina Kartanaitė įtikino, kad puikius karolius galima pasigaminti iš įvairių gamtos gėrybių – gilių, kaštonų, uogų kauliukų, pipirų, šermukšnių ir daugybės kitokių džiovintų sėklų, uogų bei vaisių.
Ir dar daugybė kitų neįprastų paskaitų ir užsiėmimų visas tris festivalio dienas kvietė pramankštinti kūną, protą ir sielą. Įvairios paslaptingos ir negirdėtos pramogos žadino smalsumą: joga, meditacija, kontaktinė improvizacija, žongliravimas, muzikavimas regėtais ir neregėtais instrumentais, sportinės varžybos, nuostabi Trakų gamta… Visko tiesiog neįmanoma išvardinti.
Ką patyrėme „Vėjų slėnyje“, rodės keista ir neįprasta. Tai, kas niekada negirdėta, nepažinta, neatrasta, kelia šiokia tokią baimę, tačiau kursto smalsumą ir norą geriau pažinti pasaulį. Vėjas slėnyje sujaukė nusistovėjusias nuomones, įsitikinimus bei nuostatas. Lieka gyvas noras judėti į priekį.
Pastaba:
Akmeniui tapti gyvu tereikia noro. Noras kuria ryžtą, ryžtas – darbą, o darbas – pokytį. Jai akmuo savo jėgomis pajudėtų iš vietos, ar jo nepripažintume gyvu? Norėti tokiu būti, reiškia mylėti gyvenimą , jį pažinti ir stengtis nedaryti to, kas jį gniuždytų…
Paulius Briedis