Gegužės 19-oji – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena; sukanka 65 metai 1949-ųjų trėmimui „Bangų mūša“. Jau trečius metus tą dieną rokiškėnai rengia dviračių žygį „Galgotos keliu“.
Šįkart aktyviausi dviračių žygyje dalyvavo Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto ir Juodupės gimnazijų moksleiviai; juos subūrė istorijos mokytojai Dijana Meškauskienė, Erikas Gaigalas ir Rima Šimėnienė. Aktyviai – kaip ir kasmet – žygyje dalyvavo Rokiškio jaunieji šauliai, vadovaujami majoro Algio Veikšio, keletas obeliečių moksleivių bei rokiškėnai, mėgstantys dviračių sportą ir besidomintys savo krašto istorija.
Vyriausias žygio dalyvis – 1949 metų tremtinys Bronius Gurnikas.
Žygio dalyvių išlydėtuvės vyko po šv. Mišių; juos palydėti prie Rokiškio miesto pagrindinio simbolio – Nepriklausomybės paminklo – susirinko nemažas būrys rokiškėnų ir svečių.
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos paminėjimas prasidėjo Lietuvos himnu, moksleivių žodžiais ir dainomis. Susirinkusiuosius sveikino LR Seimo narys Vytautas Saulis, Rokiškio rajono meras Vytautas Vilys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Rokiškio filialo pirmininkė Jūratė Čypienė.
Istorijos mokytoja ir TS-LKD Rokiškio skyriaus pirmininkė D. Meškauskienė, pasveikinusi visus su švente, Rokiškio krašto muziejaus muziejininkui Valiui Kazlauskui padėkojo už šiam žygiui parašytą projektą, kurį finansavo Kultūros taryba.
Malonu buvo matyti žygeivius, pasipuošusius marškinėliais, specialiai pagamintais žygiui „Galgotos keliui“. Apie 70 dviratininkų kolona buvo gana įspūdinga.
Dviratininkų kolona, lydima policijos, pajudėjo prie Roberto Antinio paminklo tremtiniams. Čia žygeiviai uždegė per 200 žvakučių iš tremties negrįžusiesiems, pagerbė juos tylos minute, J.Čypienė papasakojo apie 1949-ųjų trėmimus. Keletas žygio dalyvių aplankėme dabar ligoninėje gulintį Feliksą Mažeikį, vadinamą žmogumi legenda. Jis – mūsų kasmetinių žygių dalyvis, pasakotojas, gyvas istorijos liudininkas, dabar jau einantis 97 metus.
Šių metų žygio maršrutas vedė Juodupės link: pakeliui aplankėme laisvės kovų, partizanų kankinimo ir žudymo, žydų sušaudymo vietas. Paduobio miške, partizanų žūties vietoje, žygeiviai susidomėję klausėsi istoriko Algio Kazulėno ir Adolfo Bulovo (partizanų Jono ir Antano Bulovų brolio) pasakojimų apie partizanų kovas Rokiškio krašte.
Truputį pasistiprinę mūsų verslininko Audriaus Dagio picomis, atsigaivinę vaisvandeniais pasukome Juodupės kapinių link. Čia mus pasitiko Juodupės parapijos klebonas Saulius Keras ir žuvusiųjų artimieji.
Apie Juodupės kankinius, sovietų nužudytus 1941-ųjų birželį, papasakojo Juodupės gimnazijos moksleiviai. Kunigas S.Keras visus pakvietė trumpai maldai, pasidžiaugė, kad jaunimas domisi savo krašto istorija, už prasmingą renginį padėkojo jo organizatoriams.
Visų trylikos nukankintųjų atminimui žygio dalyviai uždegė po žvakutę. Ši netradicinė gyvosios istorijos pamoka baigėsi Juodupės gimnazijos kieme, kur moksleiviai susitiko su Obelių paminklo 1941 m. birželio sukilimo dalyviams ir sovietinio režimo aukoms atminti atstatymo iniciatoriumi Donatu Smalinsku. Kitais metais planuojame dviračių žygį į Obelių apylinkes, tai kartu aptarėme lankytinas vietas. Pagrindiniu žygio akcentu taps Obelių paminklas ir jo istorija. Buvo malonu pabendrauti su D. Smalinsku.
Apibendrinome šios dienos veiklą, padainavome, padėkojome vieni kitiems, vaišinomės Juodupės šaulių labai skania kareiviška koše ir ruošėmės namo: kas – vėl dviračiais, kas – automobiliais.
Labai prasmingas buvo šis projektas: visi dalyviai džiaugėsi bendravimu su gyvais įvykių liudininkais, tremtiniais, šauliais ir pajuto neapsakomai didelę bendrystę. Ji mus jungia, vienija ir kviečia ateities darbams.
Dėkojame Rokiškio Krašto muziejui ir istorikui V.Kazlauskui už šio puikaus projekto koordinavimą, o visiems dalyviams – už buvimą kartu.
Dijana Meškauskienė
Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto „Romuvos“ padalinio istorijos mokytoja, TS-LKD Rokiškio skyriaus pirmininkė