Reikšmingi visai Lietuvai
Į Kultūros vertybių registrą įrašyti dar du nauji Anykščių rajono piliakalniai. Abu jie atrasti Kavarsko seniūnijoje. Tai Paberžės ir Vilkatėnų piliakalniai. Juos surado biologas dr. Dariaus Stončius. Šio mokslininko kolekcijoje ─ jau devyniolika Lietuvos piliakalnių visoje Lietuvoje.
„Pastarieji du radiniai reikšmingi ne tik Lietuvai, bet ir Anykščiams, kur naujų piliakalnių nebuvo aptikta beveik du dešimtmečius” – teigiama Kultūros ir paveldo departamento prie Kultūros ministerijos tinklalapyje.
Puikiai išsilaikę piliakalniai
„Šie du šiemet atrasti piliakalniai ─ puikiai išsilaikę objektai, kuriuos galima būtų dėti į knygas kaip pavyzdinius. Negalėčiau tiksliai įvardinti, kurio tai laikotarpio piliakalniai, ─ tam reikėtų išsamesnių tyrimų. Visgi pagal išorinius požymius galėčiau teigti, kad tai gali būti VI-XIII amžiaus piliakalniai, ─ mano geriausiu Lietuvoje piliakalnių žinovu vadinamas archeologas dr. Gintautas Zabiela, 4-osios (archeologinės) 
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas:
Anot G.Zabielos, šių dviejų piliakalnių atradimas yra reikšmingas ne tik šalies mastu, bet ir patiems Anykščiams, kur jau beveik du dešimtmečius nebuvo surastas nė vienas piliakalnis. Paskutinis buvo Palatavio piliakalnis Andrioniškio seniūnijoje.
Lietuvos archeologų draugijos pirmininko pavaduotojas, archeologas Zenonas Baubonis Kavarsko apylinkėse D.Stončiaus atrastus piliakalnius taip pat vadina puikiai išsilaikiusiais, „kataloginiais”. Jis įsitikinęs, kad šie piliakalniai buvo ypač gerai pritaikyti gynybai: puikiai nukasti Paberžės piliakalnio šlaitai, iškasti apsauginiai grioviai aplink jį, matyti gynybiniai įtvirtinimai, ─ tarsi piliakalnis būtų ką tik apleistas žmonių.
Abu ─ tą pačią dieną
„Paberžės ir Vilkatėnų piliakalnių atradimas biologui dr. Dariui Stončiui yra įsimintinas ir išskirtinis, nes pirmą kartą per vieną dieną pavyko rasti du piliakalnius. Įtarimą seniai jam kėlė tai, kad nuo Ukmergės iki Anykščių – labai ilga Šventosios upės atkarpa, o joje beveik nėra piliakalnių. Tai atrodė neįtikėtina, juk kairiajame Šventosios krante yra didžiulių pilkapynų. Tyrinėdamas archeologinius žemėlapius ir topografines nuotraukas, jis „nusitaikė” į kairįjį Šventosios krantą, kuris yra miškingesnis ir aplink kurį yra daugiau kelių. Prieš keletą metų buvo tikrinęs atkarpą palei Anykščius, o šių metų sausį pradėjo nuo Kavarsko. Ir jam pavyko”, ─ rašo www.kpd.lt.
Spėlionės pasitvirtino ─ apaugusį brandžiu mišku, vos apie 100 m į Rytus nuo kelio Kavarskas-Šeriai, D.Stončius aptiko Vilkatėnų piliakalnį. Paberžės piliakalnis yra Tetervės upelio dešiniajame krante, apie 300 m į Pietvakarius nuo to paties kelio.
Pasak dr. D.Stončiaus, Paberžės piliakalnis yra ypač gerai išlikęs (ir pylimai, ir grioviai), nesuvarpytas įvairių ūkinių veiklų.
Piliakalnių kolekcionierius
“Tai yra labai brangus radinys. Tiesiog galvoje netelpa, kaip jis galėjo „išsprūsti”, kai yra 300 m nuo kelio Kavarskas-Šeriai ir netoli Paberžės kaimo. Tiesiog neįtikėtina! Niekas jo nepastebėjo, niekam jis „neužkliuvo“. Taigi ir archeologai turbūt ne vieną kartą vaikščiojo kažkur aplinkui…” ─ sako mokslininkas.
Paklaustas, ar Anykščių rajone tikisi daugiau atradimų, D.Stončius neabejojo: „Žinoma! Rudeniop, kai turėsiu daugiau laiko, žadu dar nuvykti patikrinti. Juolab, kad ir palei Šventąją yra dar netikrintų atkarpų. Ir šių metų mano „derlius“ ─ jau penki surasti nauji piliakalniai prie Šventosios ─ tai rodo. Iš viso šiemet radau jau devynis piliakalnius, o bendras per penkerius metus mano surastas jų skaičius jau artėja prie dvidešimties.“
Nuopelnai Anykščiams
Du naujai atrasti piliakalniai yra ne vienintelis D.Stončiaus nuopelnas Anykščiams. Per ekspedicijas jis yra atradęs ir kelias salų gyvenvietes Rubikių ežere. D.Stončių archeologija vaikystėje sudomino taip pat anykštėno ─ istoriko ir archeologo Petro Tarasenkos knygos.
Pats D.Stončiaus yra gimęs ir augęs Kėdainių lygumų krašte, kur nebuvo beveik nė vieno kalno ir reikėdavo paieškoti, kur pasivažinėti rogutėmis. Piliakalniai, kuriuos teko pamatyti mokyklinėse kelionėse, jam darė didelį įspūdį savo pylimais, grioviais. Ieškant piliakalnių D.Stončiui yra patrauklus ir pats objektas, ir atradimo procesas, be to, patinka prisidėti prie kultūros paveldo objektų išsaugojimo bei archeologijos mokslo.
Kultūros vertybių sąraše
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio vedėjo Arūno Giraičio teigimu, iš 47 Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje esančių ir Kultūros vertybių registre įrašytų valstybės saugomų archeologinių vertybių 16 yra piliakalniai. Iš 109 
registruotų kultūros vertybių (žemesnė apsaugos kategorija negu valstybės saugomi) 17 yra archeologinės (tarp jų – ir Paberžės bei Vilkatėnų piliakalniai). Ankstyvojo laikotarpio – geležies amžiaus (I-XII a.) piliakalniai nėra labai tyrinėti. O tokie tyrinėjimai būtų labai svarbūs ne tik šio krašto, bet ir visos Lietuvos istorijai.
Piliakalnių metai
2017-uosius Seimas nutarė paskelbti piliakalnių metais. „Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, LDK valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis”, – teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
Parengė Adelija Varnaitė
Dariaus Stončiaus nuotr.