Birželio 10 d. tradicinė Kupiškio viešosios bibliotekos ir rajono literatų klubo „Lėvens balsai” šventė „Poezijos pavasario aidai Kupiškyje” buvo surengta Palėvenės vienuolyne, o skirta ji buvo Noriūnuose gimusiems poetams Vytautui Rudokui ir Valdemarui Kukului prisiminti.
Abu jie gimę po ypatinguoju Vandenio ženklu, abu tos pačios tarmės, tik, anot bibliotekos direktoriaus pavaduotojos, renginio vedėjos Linos Matiukaitės, citavusios V. Rudoką, kitos laidos: jų gimimo dienas skyrė 31 metai.
V. Rudokas palaidotas Palėvenės kapinėse, V. Kukulas – Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Mirties gi datas teskyrė penkeri…
Už brolio Vytauto pagerbimą dėkojo jo seserys Danutė ir Irena. Jo poeziją skaitė aktorius Romualdas Gudas.
Neįtikėtinas sutapimas: tą pačią dieną į susitikimą po 40 metų rinkosi V. Kukulo bendraklasiai.
– Mačiau tarpdury Stasytę, ji turėtų čia kažkur būti… – dairėsi L. Matiukaitė.
Ir kokia visų buvo nuostaba, kai kažkas iš pilnutėlio vienuolyno svirno, dabar – bendruomenės „Palėvenys” salės, šūktelėjo:
– Visa klasė atvažiavo!
Ėjo jie per vienuolyno kiemą šypsodamiesi, klegėdami kartu su savo auklėtoja Pulcherija Jasaitiene.
1977-aisiais jie baigė Kupiškio vidurinę: iš 32 klasės draugų susirinko 16. Ne tiek ir mažai jų likę Kupiškyje; penki jau išėję anapus.
V. Kukulo bendraklasiai gėles įteikė jo žmonai Deimantei Kažukauskaitei-Kukulienei.
Ji – poeto ir publicisto, literatūros kritiko, savo vyro rankraščių saugotoja, jų gyvenimo tęsėja. Kitaip kažin ar 2013 m. būtų pasirodžiusi knyga „Valdemaras Kukulas. Vertybių apžvalgos ratas“. Joje spausdinamos 2004-2011 m. savaitraštyje „Nemunas“ publikuotos V.Kukulo kultūrinės spaudos apžvalgos. 2014 m. jos dėka išleista V. Kukulo nebaigta rašyti studija „Pauliaus Širvio gyvenimas ir kūryba: ženklai ir pražvalgos”.
– V. Kukulas ir P. Širvys buvo vienos kraujo grupės žmonės, – sakė D. Kažukauskaitė-Kukulienė.
Anot viešnios , turėtų pasirodyti ir poeto eilėraščių knyga. Ji pajuokavo apie begalinei smulkų jo raštą – rašydavęs skruzdėlytėmis. Tikėtina, kad laikas bus kantrus: jai šifruoti, skaitytojams – laukti.
V. Kukulo bandraklasių ir auklėtojos prisiminimai leido pajusti jį buvus visokį: tų dalykų, kaip razinų keksui, prisireiks rašant knygą apie patį poetą. Betgi pasigendama šio erudito literatūrinių apžvalgų ir įžvalgų, jo per naktis nemiegotų, iškamuotų apmąstymų apie valstybės padorumą žmogui ir atvirkščiai.
„Poezijos pavasario aidai Kupiškyje” baigėsi Aukštaitijos regionų kūrybos žmonių literatūriniais skaitymais. Dėl to irgi buvo rinktasi.
Rita Briedienė
Autorės nuotraukos