Noriu ir aš pasidalinti Kupiškio kalėdinės eglės įžiebimo šventės nuotaika, kuri krito nukrito dar gerokai iki šventės pradžios.
Atvažiavo pas mane bičiulė, ir mes nusprendėme pasivaikščioti po šventinį Kupiškį: nukeliauti į mugę, pasigėrėti Kultūros centro siūloma madų demonstracija, pasidžiaugti bėgimais, sulaukti eglutės įžiebimo.
Iškeliavome į centrą anksčiau: ketinome pasivaišinti naujojoje kavinėje, neseniai atsidariusioje prie Kupos. Keli staliukai buvo užimti, du kažkieno iš anksto užsakyti – mūsų nepriėmė.
Nuėjome į tą, iš turgaus „Ūkininko rojus” pusės. Buvo 13.50 val.; šeštadieniais pyragų kepėjai dirba iki 14.
Nebepasilikome žiūrėti bėgikų, nukeliavome į Vilniaus gatvės biržiečių kavinukę. Nedirba. Viskas, daugiau nebėra kur eiti. Atkeliavome prie eglės. Buvo truputį po dviejų. Savivaldybės darbuotoja skelbia: pasivaikščiokit, patrepsėkit!
Nutrepsėjome į Savivaldybės kiemą: pamačiau, jog rūsio kavinukės afiša išnešta į kiemą – gal kartais dirba? Uždaryta. Kažkas pasiūlė dar nueiti į kavinę už aukštės. Ko ten beit? Penktos spynos pabučiuot?
Parkeliavom namo. Užkaitėm arbatinį. Nusprendėm nė žodžiu nebeužsiminti apie kaimišką Kupiškį. Tiesiog nebesinervinti dėl to, kad net tokį pusdienį, kai miestas pilnas žmonių (o tokių pusdienių Kupiškyje tebūna 2-3 per metus), kavinės lankytojams uždarytos.
Išgirdome šaudant fejerverkus. Galėjome išeiti į balkonus jų pažiūrėti ar net jais pasigėrėti, bet nė nepakilome iš fotelių. Nusprendėme: tegu sau šaudo.
Julija Bagdonė
temainfo.lt archyvo nuotr.