Dailininko gimtadienis
Birželio 29 d. 13 val. dailininko, menotyrininko, pedagogo Justino Vienožinskio (1886–1960) gimtadienis. Datos paminėjimu rūpinasi jo artimieji bei „J. Vienožinskio tėviškės bendruomenė“. Tądien rokiškėnai ir visi, kas jaučia pagarbą šio žmogaus atminimui, kviečiami į seną Obelių dvaro palivarko sodybą Dačiūnuose, netoli Obelių. Vaišės suneštinės. Parodą organizuoja Vilniaus dailės akademijos prorektorius menui, studentų mėgstamas profesorius Arvydas Šaltenis – būtent, rašytojo Sauliaus Šaltenio brolis. Parodoje „Iš vienos šaknies“ – Vilniaus dailės akademijos dėstytojų ir darbuotojų tapyba. Dailininko 133 gimtadieniui – dailininkų J. Vienožinskio, Antano Gudaičio, Vlado Karatajaus, Kosto Dereškevičiaus, A. Šaltenio, Ričardo Povilo Vaitiekūno, Kęstučio Zapkaus, Algimanto Kuro, Vytauto Šerio, Petro Repšio, Ričardo Nemeikšio, Konstantino Bogdano, Viktoro Liutkaus, Jono Vaitiekūno, Justino Vaitiekūno, Eglės Vertelkaitės, Agnės Kubytės, Rimos Blažytės, Eglės Karpavičiūtės, Kanstančio Gaitanži, Eglės Ulčiskaitės, Alvydo Mandeikos kūriniai.
Tarp jo daiktų
O kol kas nuotaikos – nei šiokios, nei tokios. Sėdime verandoje su dailininko Justino Vienožinskio anūke Nijole Šiaučiūniene ir jos bičiule dailininke Karina Kazlauskaite ir svarstome, kodėl vis mažiau rokiškėnų lanko šią sodybą.
J. Vienožinskis Rokiškiui toks pat svarbus ir reikšmingas kaip ir „ Naujosios Romuvos“ leidėjas Juozas Keliuotis (1902–1983) ar Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas Mykolas Romeris (1880–1945). Beje, visi jie buvo pažįstami, bendravo, susirašinėjo, gal visi kartu ne kartą sėdėjo toje pačioje verandoje. Yra visa pintinė laiškų: reiktų juos perskaityti – kas, kada, kam ir ką rašė.
– Su tėvais lankydavome Juozą Keliuotį. Jis jau sirgo… – pasakojo N. Šiaučiūnienė.
Vaikystėje jai visada atrodė, kad ji gerai prisimena senelį, nors gimė praėjus metams po jo mirties. Mat augo tarp jo daiktų – stalčiukų, pilnų dailininko reikmenų, dažų dėžučių, teptukų, paveikslų…
Nėra lengva garsinti
Beje, dailininkas A. Šaltenis ir paragino N. Šiaučiūnienę įkurti J. Vienožinskio muziejų. Tikėta, kad tai saugos jo – vieno žymiausių dailininkų, kurio paveikslai tarp brangiausių ir šiandien – vardą. Taip ir buvo, taip ir yra. Muziejus unikalus daiktų, eskizų, nuotraukų autentika. Čia –visa „Naujosios Romuvos“ egzempliorių kolekcija. Čia tebegyvos istorijos, prisiminimai. Kraštinis muziejaus kambarėlis buvo skirtas J. Vienožinskio seseriai Liudai ir jos vyrui kupiškėnui iš Tatkonių akademikui Antanui Purėnui: jie mėgdavo čia pavasaroti.
Negausiai šeimai nėra lengva garsinti žymųjį dailininką, Dailės akademijos dėstytoją, rokiškėno Roberto Antinio, plungiškio Juozo Bagdono, Juozo Mikėno iš Aknystos, kupiškietės iš Viktariškių Veronikos Šleivytės ir daugybės kitų, žymiais tapusių, mokytoją, Kauno meno mokyklos įkūrėją, profesorių. Už tiesų ir sąžiningą žodį jo labai nemėgo valdininkai, net profesoriaus vardą atėmė, galų gale – ir pensiją.
Kultūros sostinė – be J. Vienožinskio
J. Keliuočiui, tarybinio saugumo persekiotam, labiau pasisekė: jo vardu pavadinta Rokiškio viešoji biblioteka, o jos direktorės Alicijos Matiukienės iniciatyva įkurtas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras. Teisininko M. Romerio vardu pavadintas universitetas, jo vardo neleidžia pamiršti vis leidžiamas ir skaitytojų graibstomas „Dienoraštis“…
Rokiškėnas dailininkas Rimvydas Pupelis įamžino J. Vienožinskį Atminimo sienoje. Tai labai nudžiugino N. Šiaučiūnienę.
O „Rokiškio – Lietuvos kultūros sostinės“ kataloge – nė eilutės J. Vienožinskiui.
– Tikėjausi parodos. Galėjome jo paveikslų atvežti, žymių dailininkų pakviesti. Kultūros sostinės kataloge levandų ūkį siūloma aplankyti, o rokiškėno dailininko J. Vienožinskio atminimui – nieko, – kalbėjo dailininkė anūkė.Net nuorodos į sodybą nebėra. Pernai apie 80 krypties rodyklių į lankytinas vietas projektinėmis lėšomis pastatyta, o į J. Vienožinskio muziejų – jokio ženklo.
Rita Briedienė