Sudegė skapiškėnų namas: ugnis pasiglemžė gyvybę

Kaip pranešė Panevėžio apskrities VPK komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Rasa Meištė, birželio 20 d. 2.23 val. užgesinus Kupiškio rajono Skapiškio miestelio Dariaus ir Girėno gatvės namo gaisrą, kambaryje buvo rastas apanglėjęs vyro (gim. 1951 m.) kūnas. Pirminės apžiūros metu išorinių smurto žymių nenustatyta.

Akivaizdu, jog gyvenimas čia ir iki gaisro nebuvo lengvas. Iš kiemo pusės nuodėguliai bekyšo – nepasakysi, gražaus, turtingo ar tvirto namo būta. Tačiau kėpsanti skudurų krūva, besimėtantys buities rakandai, nešienauta aplinka, nė lysvės daržo išduoda ne itin reiklų gyvenimą.

– Vadindavom tą namą „amžinąja ugnim”. Bet kurią nakties valandą atsigrįžtum į jį – lange dega švieselė: jei neatjungta elektra, dega naktinė lempa, jei atjungta, – žvakė, – temainfo.lt pasakojo gaisro nuniokoto namo kaimynė.

Jos dukra pirma pajuto svilėsių kvapą. Tačiau „amžinosios ugnies” namas daugybę kartų tokį skleidė: tai skudurais, tai padangomis jis būdavo šildomas. Mergina vėl užmigo. Paskui ją pažadino keisti krebždesiai, bet tai irgi nebuvo panašu į gaisrą. Ir tik žvilgtelėjusi pro langą ji pamatė liepsnas… Bėgo į kiemą visa šeima: tėvas, beje, temainfo.lt akyliems skaitytojams žinomas fotografas Antanas Trainys, vilkosi specialų suvirintojo kombinezoną, ėjo į vidų, varstė duris. Kur pavyko apžiūrėti, žmonių nerado, o į vieną kambarį pro tirštus dūmus jam nepavyko prasibrauti.

– Puikiai dirba Kupiškio gaisrininkai; akimirksniu sujungė magistralę ir liejo vandenį pasikeisdami. „Ieškokit – dar turi būti žmogus”, – raginom ugniagesius, kai jie atrado Albiną. Smarkiai apdegęs buvo. Betgi nieko daugiau nerado. Paskui matom: pareina nuo kapelių namo šeimininkė. Sveika gyva, lyg niekur nieko. Nenoriu nieko sakyt, bet vyrai sakė matę palei kapus čiužinį. Gal ji ten eidavo miegot? – kalbėjo skapiškietė.

Prieš dvejus metus šeima palaidojo 30-mečio nespėjusį sulaukti sūnų; paskendo ežere.

– Turbūt visas Skapiškis subėgo gaisro gesinti? – klausėme.

– Niekas neatbėgo. Mes gyvename „dykroje”. Čia žmonių nebėr: šio namo bobulytė numirė, ten niekas nebegyvena, anas irgi tuščias. Priešais gyvas namas, ir dar anas. Baigia ištuštėti mūsų gatvė… – sakė moteris.

Pašalėje tarsi laukdamas žmonių smilko numestas rąstigalis. Nuo gaisro nukentėjusios moters surasti ir pakalbinti nepavyko.

 

Adelija Varnaitė

Autorės nuotraukos