Norbertas Martinkus. temainfo.lt archyvo nuotr.
Ir tikrai: ateinantį sekmadienį Kavarsko bažnyčioje paskutinį kartą šv. Mišias aukos klebonas Norbertas Martinkus. Jis paskirtas Kėdainių dekanato dekanu, klebonaus Kėdainių Šv. Juozapo, Apytalaukio Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bei Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus parapijose.
N.Martinkus Kavarske gyveno, Dievui ir žmonėms tarnavo nuo 2002 metų. Anot anykstenai.lt, jis rūpinosi parapijų ūkiu; jo iniciatyva buvo perdažyti Kavarsko bažnyčios fasadai, sutaisytas bažnyčios bokšto laikrodis, pradėti remontuoti vargonai, renovavo dabartinę ir suremontavo senąją klebonijas, įrengė parapijos salę.
Kurkliuose klebonas suremontavo bažnyčios vargonus, Užunvėžiuose pakeitė bažnyčios stogą, nauja tvora aptvėrė šventorių, pakeitė elektros instaliaciją. Jo rūpesčiu Kurklių ir Užunvėžių bažnyčioje buvo pastatyti nauji altorių stalai ir pulpitai, abi medinės bažnyčios iš lauko perdažytos, jose buvo įrengtos priešgaisrinės signalizacijos.
Tarnyste Kavarske pradės eiti Vatikane mokslus baigęs kunigas N.Vyšniauskas. Su visuomene jis dar nesusipažinęs, bet iš jo facebooko supranti, jog Kavarsku jis domisi: net 15min juokinguoju reportažu „Kur bėga koldūnai, šaltinis kur teka” yra pasidalinęs.
Te atleidžia man visi už svetimo facebooko skaitymą, nors pati sau negaliu atleisti įlindusi į jį ir nebegalėjusi išlįsti – sudomino. Peržiūrėjau visą nuotraukų albumą iš Kopenhagos šv. Oskaro katedroje vykusių pontifikalinių mišparų pagal senąją Bažnyčios liturgiją, skirtų Kristaus žengimo į Dangų šventės išvakarėms. Taip viskas aiškiai tiksliai pateikta, jog… Prisiminiau: esu buvusi toj bažnyčioj! Įsprausta tarp namų: ėjom pasiklausyti lietuvio, giedojusio šios bažnyčios chore; gal tiksliau – choro, kuriame giedojo… Na, nesvarbu.
Nežinau, kodėl, bet kuo daugiau skaičiau, to labiau kunigas N.Vyšniauskas priminė Kupiškyje vikaravusį Gediminą Jankūną, atvažiavusį čia baigus teologijos mokslų bakalauro ir magistro studijas Čikagoje, o mokslinę disertaciją jau rašiusį administruojant Daugailių šv. Antano Paduviečio parapiją, kažkur Utenos rajone.
Randu užuominą: „… vienas, baigęs tą patį universitetą, užsienyje paskiriamas Šv. Žemės kustodu, kitas Lietuvoje – į kaimą, kurio net nesu girdėjusi.”
Kavarskui, ko gero, apmaudu: šiais laikais nežinot Kavarsko koldūnų… Beje, Kavarskas, stovi ant aukščiausio Lietuvos kalnagūbrio, virš jūros lygio iškilusio 105 m. Gimtojo Kauno nuo jo nesimatys, bet nereikia pamiršti, kad ši vieta dėl to kalnagūbrio vadinama Šveicarija. O kur yra Šveicarija gal gi žino žmonės? Na, tiesiog viskas bus gerai, Kavarskas savo kunigą pamils ir eis į bažnyčią.
Paskaičiavus „XXI amžiaus” pateiktais duomenimis, po Nikalojaus Vaitkaus (apie 1538 m.) N.Vyšniauskas bus 27 Kavarsko parapiją administruojantis kunigas. Yra duomenų, jog apie kunigą N.Vyšniauską žinias renka ir kavarskiečiai.
Vilma Vitkauskaitė