Šiemet, kai Anykščiuose ir Lietuvoje prisimenamos lietuvių literatūros klasiko Antano Baranausko 180-osios metinės, spalio 29-ąją Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus į Anykščius pakvietė Lietuvos mokslininkų ir Aukštaitijos mokytojų lituanistų atstovus pokalbiui „(Ne)aktualus Baranauskas (ne)raštingųjų kuprinėje: tarp poezijos meilės, regioninio orumo ir kultūros istorijos“.
Ta proga Anykščiuose bene pirmą kartą susitiko septynios dešimtys bendraminčių – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, kurie atstovavo ne tik mūsų krašto mokykloms, bet atvyko ir iš Panevėžio, Kėdainių, Varėnos, Vilniaus, Molėtų, Vilkaviškio, Ukmergės ir kitų šalies vietovių. Kartu su Muziejumi juos į A. Baranausko gimtinę kvietė ir asociacija „Lituanistų sambūris“, tokią diskusiją pripažinusi pedagogų profesinio tobulėjimo galimybe.
Su mokytojais, atvedančiais kiekvieną jau ūgtelėjusių moksleivių kartą į A. Baranausko idėjų ir kūrybos pasaulį, Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos salėje bendravo šalies mokslininkai filologai, kiekvienas savaip nagrinėjantys šio anykštėno gyvenimą ir kūrybinį palikimą.
Vilniaus universiteto prof. dr. Paulius V.Subačius vis sklaidė mitus, įvairiais istorijos tarpsniais uždengusius A. Baranausko gyvenimą ir veiklą, siekdamas tiksliau pristatyti genealią istorinę figūrą. To paties universiteto doc. dr. Brigita Speičytė siūlė neperžengti paties A. Baranausko rašytiniame palikime nubrėžtų ribų, vertinant jo siekius ar vidinius išgyvenimus. Šiaulių universiteto prof. dr. Skirmantas Valentas akcentavo A. Baranausko tekstų garsinį skambesį kaip priemonę jiems geriau suvokti, o Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atstovas dr. Tomas Andriukonis pristatė ankstyvųjų A. Baranausko tekstų ypatumus.
Pokalbio dalyviai sutarė dėl vieno fakto: jei lietuvių literatūros pamokose beliktų laiko pasakoti tik apie tris lietuvių rašytojus, A. Baranauskas vis vien nepradingtų iš mokyklinių vadovėlių.
Mokytojų ir mokslininkų diskusijoje buvo analizuojamos šiandieninės galimybės įvairiomis priemonėmis pristatyti A. Baranauską mokykloje: ir per asmeninių patirčių prizmę, ir per garso įrašų klausymą, ir kalbant apie asmenybę, iki šiol liudijančią kryptingo tobulėjimo pavyzdį. Mokytojai minėjo ir jiems svarbiausią problemą: informacijos srauto amžiuje trūksta patrauklių, šiuolaikiškų tekstų, padedančių susidomėti, suprasti A. Baranauską, skatinančių mąstyti apie jo laiką ir jo brangintas amžinąsias vertybes.
Renginio dalyviai klausėsi ansamblio „Valaukis“ gyvai giedamų A. Baranausko tekstų, aplankė didžiojo anykštėno gimtosios sodybos vietą Jurzdike, Vyskupo skvere skaitė jo jaunystės dienoraščio fragmentus, įkvėpė klėtelės, menančios jaunąjį poetą, šiaudinio stogo kvapą, vakarop grožėjosi rudeniškais Anykščių šilelio vaizdais nuo Medžių lajų tako ir svarstė, kaip šią vietą panaudoti lietuvių literatūros pamokoms.
A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus informacija