Strasbūro sesija: apie ką pasakoja europarlamentarai?

 Strasbūre vyksta Europos Parlamento (EP) sesija. Įdomu paskaitinėti naujienas…

 

Žmonėms su negalia

Savo „Facebooko” paskytoje europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė rašo: „Šiandien Europos Parlamente Strasbūre nubalsavome už svarbų europinį sprendimą, kuris palies milijonus regos, judėjimo ar kitą negalią turinčių žmonių. Naujomis taisyklėmis siekiama užtikrinti geresnį viešojo sektoriaus tinklalapių ir mobiliųjų programų prieinamumą neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms. Šiuo metu dalies interneto svetainių turinys nėra joms pritaikytas arba neturi didesnį pasiekiamumą užtikrinančių priemonių, pavyzdžiui, alternatyvaus teksto, aprašančio paveikslėlius, arba nėra girdimos informacijos.

Naudotis kompiuteriu ir naršyti internete padės įvairios pagalbinės priemonės, tokios kaip ekrano skaitytuvai arba įranga, padedanti valdyti kompiuterį galvos judesiais. Dėl naujųjų taisyklių jau sutarta su visomis valstybėmis narėmis, todėl šiandien pritarus Parlamente šioms taisyklėms nebelieka jokių kliūčių įsigalioti ir pagerinti mobiliųjų programų naudojimąsi neįgaliems žmonėms. Naujoji Lietuvos Vyriausybė ir LR Seimas turės perkelti šias taisykles į mūsų teisės aktus per 21 mėn.”

 

Laima Andrikienė

Camino de Santiago

Europarlamentarė dr. Laima Andrikienė pasakoja apie spalio 25 d., Vilniuje, Europos namuose, vykusį posėdį, į kurį rinkosi Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos, jungiančios aštuonias ES valstybes nares, per kurias driekiasi Šv. Jokūbo – Camino de Santiago – kelio atšakos, atstovai. Jame dalyvavo Ispanijos (Galicijos vyriausybės), Portugalijos, Italijos (Asyžius), Belgijos (Namur), Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos ir Lietuvos atstovai.

.Šv. Jokūbo kelio atstovai dalyvaus spalio 25 d. Vilniuje prasidėjusiame ir dvi dienas truksiančiame Europos Tarybos (Council of Europe) Europos kultūros kelių metiniame forume.

Šv. Jokūbo kelias – Camino de Santiago – yra pirmasis Europos kultūros kelias, kuriuo piligrimai eina nuo ankstyvųjų viduramžių. Seniausioji ir ilgiausioji Europos gatvė…

Šiuo metu Europoje yra 33 kultūros keliai, pripažinti Europos Tarybos.

Dr. Laima Andrikienė yra EP parlamentarų grupės „Europos turizmo plėtra, kultūros paveldas, Šv. Jokūbo kelias ir kiti Europos kultūriniai maršrutai“ narė, Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos Lietuvoje steigėja ir narė.

 

Kiek valstiečių dirba laukuose?

Vakarykštis europarlamentaro Petro Auštrevičiaus patarimas naujosios koalicijos kūrėjams: „Stebėkite, kiek turime įdarbintų IT specialistų, o ne kiek valstiečių dirba laukuose. Valstybės pažangos kriterijai yra aiškūs”. Jis pateikia ir stulpelinę diagramą:

 

Ką žinome apie transriebalus?

Kaip praneša EP informacinis biuras Lietuvoje, europarlamentarai siekia riboti transriebalų kiekį maiste.

Tai pramoniniu būdu gauti sveikatai nepalankūs riebalai (transriebalai) maisto produktuose, didinantys riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, Alzheimerio liga ar diabetu, taip pat skatina nutukimą. Tai pažymima rezoliucijoje, kurią trečiadienį didele balsų dauguma priėmė EP.

Riebalų rūgščių transizomerai (transriebalai) dažniausiai aptinkami pramoniniu būdu pagamintuose augaliniuose aliejuose, jų taip pat gausu sausainiuose, pyraguose, sūriuose, užkandžiuose ir gruzdintame maiste.

EP nariai atkreipia dėmesį, kad tik trečdalis vartotojų žino apie transriebalus, nors jie ir nurodomi maisto produktų etiketėse. Parlamentarai ragina ES lygiu nustatyti ribinį leidžiamą šių riebalų kiekį maiste. Europos Komisija turėtų ne vėliau kaip per dvejus metus pasiūlyti atitinkamas ES taisykles.

Pirmoji ES valstybė, apsisprendusi riboti šių riebalų kiekį maiste, buvo Danija – ji tai daro nuo 2003 m. Europarlamentarai įsitikinę, kad Danijos nustatyta ribinė transriebalų vertė (ne daugiau nei 2 proc. aliejuose ir riebaluose) buvo sėkminga, nes gerokai sumažėjo mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Danijos pavyzdžiu 2009 m. pasekė Austrija, 2013 m. – Vengrija, o 2015 m. – Latvija. Dalis kitų ES šalių taiko rekomendacinio pobūdžio transriebalų ribojimus. Rezoliucijai pritarė 585 EP nariai, nepritarė 19, o susilaikė 38.

 

Daugiau demokratijos

Kaip praneša EP informacinis biuras Lietuvoje, spalio 25 d. EP pasiūlė sukurti metinį demokratijos, teisės viršenybės ir pagrindinių teisių ES valstybėse priežiūros mechanizmą, paremtą objektyviais kriterijais. Europarlamentarų manymu, tokio mechanizmo reikia, nes šiuo metu demokratijos ar žmogaus teisių padėtimi ES šalyse susirūpinama tik kilus krizėms.

EP siūlo sudaryti nepriklausomą ekspertų grupę, kuri kiekvienais metais vertintų demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių laikymosi ES valstybėse padėtį. Ji teiktų rekomendacijas Europos Komisijai, kuri savo ruožtu paskelbtų metinį vertinimą. Toks priežiūros mechanizmas turėtų užtikrinti, kad visos Sąjungos šalys gerbtų ES sutartyse minimas vertybes. Jis turėtų būti objektyvus, nepriklausomas nuo išorės įtakos, ypač politinės valdžios, taip pat nediskriminacinis, leidžiantis visas šalis vertinti remiantis tais pačiais kriterijais ir konkrečiais faktais.

 

 

Parengė Adelija Varnaitė