Šių metų balandžio 16 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo įtvirtino nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo vietinių rinkliavų nuostatų naują metodiką, dvinarę rinkliavų sistemą, pastoviąją ir kintamąją dalis. Taigi ir savivaldybės privalo priimti atitinkamus sprendimus, kupiškėnai apskrityje tai padarė bene pirmieji.
Nuo kitų metų sausio rajono gyventojai mokės 22 Eur metinį rinkliavos mokestį: šios sumos 9 Eur bus pastovioji dalis, 13 Eur – kintamoji. Iki šiol kupiškėnai mokėjo 17 Eur komunalinių atliekų tvarkymo mokestį, kaina nebuvo didinama nuo 2009 m. Pastoviąją dalį dabar mokės visi atliekų turėtojai – gyventojai, verslininkai, ūkininkai, o kintamajai nustatytos įvairios išlygos. Šios sumos nereikės mokėti, jeigu asmuo laikinai negyvena, kur deklaravęs gyvenamąją vietą, nevykdo ūkinės ar komercinės veiklos, įmonėje dirba tik savininkas, nėra samdomų darbuotojų, nemokės ir asociacijos, religinės bendruomenės, labdaros ir paramos fondai. Atsižvelgta į kaimo atokių vietovių gyventojus. Jiems kintamoji rinkliavos dalis bus sumažinta 50 proc., jeigu gyvena vienkiemiuose toliau nei 1 km nuo atliekų surinkimo aikštelės ir nėra galimybės paimti individualaus konteinerio. Išimčių yra ir daugiau.
Rinkliavos dydžiai verslininkams susidarys skirtingi, nes nuostatuose išskirta net 15 įregistruoto nekilnojamojo turto verčių pagal paskirtį. Daugiausiai, 119 Eur metinį mokestį, mokės prekybininkai, 83 Eur – viešojo maitinimo įmonės, 47 Eur nustatyti turgavietėms, sveikatos priežiūros įstaigoms teks sumokėti 36 Eur, gamybą vystantiems verslininkams – 48 Eur, o sodų bendrijoms ir garažų savininkams (fiziniams asmenims) – tik po 3,8 Eur. Mokestį lems ir pastatų dydžiai, veiklos mastai.
Tarybos posėdžiui sprendimo projektą rengė vilniškė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Projektą pristatęs šios bendrovės direktorius Gintas Umbrasas patikino, kad skaičiai pagrįsti, dirbta beveik nuo pavasario, aplankyta 300 vietos objektų, bendrauta su verslininkais, taip pat lankytasi dideliame pienininkystės ūkyje, turgavietėje.
Rengėjai teigė, kad rausėsi ir po šiukšlių dėžes, vertino atliekas‚ patyrė, kad jos visiškai nerūšiuojamos. Diskusijoms buvo kviečiami verslininkai, jie nebuvo aktyvūs. Vilniečiai sakė suprantą, kad pasipriešinimas naujai tvarkai bus, nes daugelis iki šiol šios rinkliavos visai nemokėjo. Dabar yra mėginama suderinti visų interesus, bandoma nutraukti ydingą grandinę, kai komunalininkai priversti dirbti nuostolingai. Kupiškio komunalininkų bendrovei kasmet pristigdavo 20 proc. lėšų padengti sąnaudoms, vis reikėjo skolintis iš banko.
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Mariaus Mališausko, 2014 m. rinkliavos mokesčių surinkta 314 tūkst. eurų, sąnaudoms padengti teko skolintis 40 tūkst. eurų. 2015 m. surinkta 305 tūkst. eurų, pristigta jau 90 tūkst. eurų. Apskaičiuota, kad dabar reikia iš rinkliavos surinkti apie 580 tūkst. eurų, kad Savivaldybei priklausanti bendrovė galėtų normaliai dirbti ir neauginti naujų skolų.
– O kodėl nesiderama su Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centru, ar tikrai pamatuotas yra nuo kitų metų 2,4 karto jų didinamas sąvartyno vartų mokestis, ar jie dirba efektyviai, racionaliai? – teiravosi posėdyje kai kurie rajono Tarybos nariai iš opozicinės Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, darbiečių atstovai.
Po komunalinių atliekų surinkimo vietinės rinkliavos nuostatų patvirtinimo dar vyko spaudos konferencija, kurioje kalbėjo UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ vyr. konsultantas Donatas Bertašius, direktorius Gintas Umbrasas, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas.
Tarybos narė Zita Kaušakienė išsakė smulkiųjų pieno gamintojų nuomonę, pasak jos, ūkininkai nesupranta, už kokias atliekas jie turi mokėti kaip verslo atstovai? Plėvelės, buteliukai yra surenkami specializuotų įmonių, kitokių atliekų nebus, kiek šiukšlių išvežama, už tiek sumokama, tad kam šis rinkliavos mokestis? Ūkiai yra skirtingi, vienų milijoninė apyvarta, kiti, ypač pienininkai, vos gyvi, spaudžia supirkėjai, šalies valdžia, dar ir sava skriaudžia…
Iš 20 posėdyje dalyvavusiųjų 13 politikų pritarė sprendimo projektui. Pasibaigus posėdžiui, savivaldybės vadovai dar surengė spaudos konferenciją, pakvietė konsultantus, kad išaiškintų sprendimo ekonominį pagrįstumą. Konsultavimo bendrovės vadovo G.Umbraso nuomone, toks sprendimas yra teisybės atkūrimas, ėjimas link mokesčių balanso, kai svarbiausias yra solidarumo argumentas, būtinybė mokėti visiems, kažkas permokės tam, kad pasinaudotų paslauga silpnesnis, neturtingesnis. Ir tai nėra blogai, tokia yra stipresniųjų visuomenės narių pareiga.
Matas Žebrokas
Autoriaus nuotr.