Kupiškio rajono Šimonių miestelio gyventojas Romas Bačanskas savo kaimynams, Stadiono gatvės gyventojams, surengė Padėkos dienos vaišes. Tiesa, jos truputį atsiliko nuo lapkričio 26-ąją JAV minimos Padėkos dienos, bet viskas buvo daroma maždaug pagal amerikietiškas tradicijas: kepamas kalakutas, vaišinamasi artimų žmonių būryje.
Romas kepė du kalakutus: vieną jis pradėjo kepti mikrobangų krosnelėje, baigė – orkaitėje; antruoju buvo išbandytas Duoniūnų kaimo sodybos kaimiškos krosnies karštis.
Ant stalo pūpsojo didžiuliai, gražiai apskrudę paukščiai. Kiekvienas jų svėrė per 11,5 kg.
– Rytoj dar atvažiuos svečių – dviejų kalakutų nebus per daug, – ramino vyriškis tuos, kurie negalėjo atsistebėti, kas tiek suvalgys.
Pirko Romas kalakutus Anykščių rajono Leliūnų kaimo ūkyje. Kilogramas paukštienos kainavo 13 Lt. Anot šimoniečio, Amerikoje kalakutas jam atsieitų bent trečdaliu pigiau.
R.Bačanskas – Skapiškio kultūros namų direktoriaus Valdo Bačansko dėdė, prieš metus iš Jungtinių Amerikos valstijų Baltimorės miesto persikėlęs gyventi į Šimonis. Jam pačiam tai nė kiek neatrodo keista: Lietuva – jo tėvų žemė, kurią šie paliko per antrąjį Pasaulinį karą.
Gimė Romas Vokietijoje. Nuo karo baisumų bėgusi šeimą persikėlė į Ameriką. Baltimorėje liko gyventi dvi jo seserys, viena – Romo dvynė. Mama irgi nebenori palikti Amerikos.
Tik dėl Šimonių buvo šiokių tokių abejonių, mat Romo tėvų gimtinė – Pakruojo kraštas. Tačiau Kupiškio rajone gyvena artimas jam sūnėnas Valdas, šio sūnūs Benas ir Dovydas; šiltai Romas bendrauja ir su šių dviejų studentų mama, režisiere Vita Vadoklyte. Kai visi susirenka draugėn – šurmulys, klegesys. O paskui išsiskirsto kas kur po didžiulius Romo namus: kas įninka į jo biblioteką, fonoteką, videoteką, nuotraukų albumus, ar kur patogiai įsitaisęs šnekučiuojasi su namų šeimininku.
Jūriniame konteineryje R.Bačanskas parsigabeno Amerikoje savo skobtus koplytstulpius, mielus jam paveikslus, kai kuriuos baldus, knygų ir žurnalų kolekcijas, visokių keistų ir neįprastų mažmožių. Jo namuose daug ir lietuviškumo, ir amerikoniškumo.
Romas norėtų rasti galimybę mokyti kupiškėnus kalbėti angliškai: jam šiek tiek stinga veiklos, bendravimo. Turbūt todėl jį pamatysi beveik visuose Kupiškio renginiuose, keliauja jis pasižmonėti ir į sostinę.
– Su kaimynais susipažinau per tvorą. Geras dalykas – neaukšta tvora: sustoja žmonės prie jos –kiekvienas savo pusėje – ir kalbasi. Taip darome ir mes – Stadiono gatvės gyventojai, – pasakojo Romas.
Į Padėkos dieną susirinko dešimt žmonių: kas su pyragu, kas nešinas bruknių uogiene… Anot Romo, amerikiečiai kalakutą labiau mėgsta valgyti su spanguolių padažu. Tradiciniai šios dienos valgiai – bulvių košė ir kimštos daržovės. Pastarųjų, nors ir nekimštų, ant stalo netrūko: viename dubenėlyje buvo sudėti pjaustyti agurkai, kitame – pomidorai, trečiame – juostelėmis suraukytos žalios morkos… Lyg ir neįprasta, bet po sotaus kalakuto šios visai tiko.
Anot Romo, Amerikoje Padėkos dienos vaišės – močiučių rūpestis; pas jas susirenka vaikai ir anūkai, valgo kalakutą, paskui sėda visi prie televizoriaus ir žiūri sporto programą. Visai kaip Holivudo filmuose…
Šimoniečiai su savo kaimynu R.Bačiansku aptarė Padėkos dienos ištakas, kiekvienas dalinosi žiniomis apie šią šventę. Kas ten žino, gal amerikietiška Padėkos diena Šimonyse taps tradicija…
Rita Aukščionytė
Autorės nuotraukos