Skaitytojus pasiekė nauja Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus knyga „Gėlių kalbos paslaptys“.
Labai neįprasta knyga: ji nėra skirta sodininkams ar kraštovaizdžio koncepcijos kūrėjams, betgi – ir jiems, jei šie turi savyje bent kruopelytę romantikos.
„Ši knygelė – bandymas technokratiškojo pasaulio asfalto ir betono džiunglėse gyvenantį kompiuterizuotą Homo sapiens grąžinti į gamtą, prisiminti romantiškus laikus, priminti, kad gėlės yra Dievo dovana, nes jos ir šiandien, kaip ir romantiškais viduramžiais, mums neištarus nė žodelio, padeda perduoti meilės jausmus, pagarbą ir susižavėjimą“, – pratarmėje rašo autorius.
Pažinti gėlių kalbą – tikras mokslas. Jį vystė ir tobulino Osmanų imperijos moterys, o XVIII a. pradžioje jų gėlių kalbos paslaptis perėmė Anglija, suteikusi šiai kalbai salonų romantizmo; gėlių kalba nesunkiai galėdavo susišnekėti ir druidai, nuo III a. prieš Kristų sudarę uždarą luomą Airijoje ir Galijoje. Viešajam gyvenimui jie turėjo didžiulę įtaką kaip dvasininkai, mokytojai, teisėjai ir gydytojai, o liaudyje ilgai išliko burtininkais ir raganiais. Pastarieji rekomenduodavo nuskinti žmogui tą gėlelę, kuri žydėjo jam gimus, sudžiovinti ją ir saugoti – ji, tarsi angelas sargas, globos žmogų nuo negandų ir energetinio vampyrizmo…
Lietuviai, slavai, keltai, majai tikėjo, kad kiekvienas žmogus turi tam tikros gėlės savybių. Na, o mokslas tvirtina, kad augalai iš tiesų turi energijos, jaučia išorinius energinius poveikius.
„Sigutis Obelevičius – augalų kolekcininkas ir žinovas, diplomuotas biologas, įkūręs Traupio botanikos sodą, kuriame auga apie 6000 augalų rūšių, nuo 2007 m. – Anykščių meras. 2001 m. už aplinkosauginę veiklą gavo dr. V.Adamkaus premiją. Parašęs daug mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, išleidęs keletą knygų“, – rašo „Gėlių kalbos paslaptys“ leidėja „Alma littera“.
Meras S.Obelevičius jau yra išleidęs septynias knygas: „Nuostabus augalų pasaulis”, „Uogos”, „Sodelį sodinau”, „Traupio ekologinis pažintinis takas ir senoviniai prieskoniniai augalai”, „Kas po kojomis žaliuoja” (žolinių augalų žinynas), „Gamtos dovanos“. Dar dešimt knygų jis parengė ir išleido kartu su kitais autoriais; yra autorius daugelio informacinių leidinių, juose – kurio nors krašto gamtos apžvalga; tai – „Saugomi Molėtų rajono augalai”, „Jonavos krašto gamta”, „Širvintų krašto gamta”.
Šiuo metu Anykščių meras rengia medžiagą apie Kupiškio gamtą: paruošta apžvalga bus publikuojama Lietuvos valsčių serijos monografijoje „Kupiškis“.
Negalėjome neužduoti klausimo:
– Kaip šitiek suspėti?
– Mano darbo diena baigiasi visaip: kartais – tik 20 val. Jau daugelį metų gyvenu tokiu grafiku: pavasarį, nuo balandžio mėnesio, grįžęs iš darbo namo, į Traupio miestelį, keliauju į savo botanikos sodą; čia – mano mokslinė laboratorija, mano praktika; žiemą, nuo spalio pabaigos, po darbo sėdu prie rašomojo stalo, rašau, klasifikuoju, sisteminu – pradingstu savo keliolikos tūkstančių knygų bibliotekoje.
– Kiek knygoje „Gėlių kalbos paslaptys“ sudėta gėlų pavadinimų? Visas jas turite savo sode?
– Šios knygos rankraštyje – apie 250 pavadinimų gėlų, į knygą pateko 70. Turiu pasakyti, kad leidinys labai puikios kokybės, todėl ir jo leidybos kaina diktavo kai kurias sąlygas. Knygoje yra ir kambarinių gėlių, bet sodo žiedus beveik visus turiu savo botanikos sode.
– Knygą puošia labai gražios iliustracijos.
– Buvau parengęs kiekvieno žiedo nuotraukų, tačiau leidykla panaudojo Renesanso stiliaus tapytų žiedų liustracijas, gautas iš Jungtinių Amerikos Valstijų Misūrio botanikos sodo bibliotekos.
– Ar nesupykot ant „Alma littera“ dėl tokio sprendimo?
– Iš pradžių toks leidyklos sumanymas nepatiko. Bet kai pamačiau, kaip puikiai žiedai atpažįstami, nebesiginčijau.
– Labai stilingos ir labai renesansiškos knygos viršelis informuoja, jog šis leidinys – su intriguojančiu gėlių kortų žaidimu. Neįprasta…
– Bene prieš ketverius metus susidomėjau gėlių kalba: jų reikšme, legendomis, magiškomis savybėmis, druidų bioenergetiniu gėlių horoskopu. Rinkau medžiagą, ir tik štai koks atsitiktinumas lėmė sumanymą, kaip ją dėlioti knygoje. Retkarčiais svečiuojamės pas anykštėną kleboną Stanislovą Krumpliauską. Kartą – tai buvo prieš trejus metus – jis pasiūlė stalo žaidimą. Svečiams išdalintose kortose buvo surašyti posakiai: perskaitai jį ir kvieti kaimyną skaityti savąjį. Tokio pokalbio prasminė sąšauka būna juokinga ir intriguojanti – mes labai linksmai leidome laiką. Šį, Europoje labai madingą XVIII a. žaidimą, aš perkėliau į savo knygą: jos dėkle – 24 lapai po 4 kortas. Kiekvienoje jų – gėlės žiedas, ir prisipažinimas, išreikštas tekstu. Štai ledi Gloksinija skaito: „Būkite dėmesingas. Jūsų meilė yra abipusė.“ Atsakymui ji kviečia džentelmeną Hiacintą. Šis skaito: „Jūs nuostabi koketė…“ Kompanijoje tai kelia juoką, intriguoja žaisti toliau. Žmonėms grąžinu romantiką, spalvingą gėlių šydą, apsaugantį nuo nereikalingo tiesmukiškumo… Bet man svarbu ir tai, kad žaidimas padeda pažinti gėles, leidžia mėgautis jų įvairove.
Belieka knygų jūroje atrasti „Gėlių kalbos paslaptis“, pažinti jas ir gėlių kalbą.
temainfo.lt