Prasmuko pro žurnalistus
Artėjo 13 val., ir prie Anykščių rajono apylinkės teismo ėmė būriuotis šalies, regiono ir vietos žurnalistai. Kai kurie senokai nesimatę; kalbos, klegesys. Troškūnietis, vienas dainos „Šėtone, prašau” autorius Giedrius Sasnauskas į teismo pastatą prasprūdo žurnalistų nė nepastebėtas.
Netrukus iš „Erdvės” kavinės išsuko ir broliai Vaidotas ir Mantas Grincevičiai; su jais – liudytoju šioje baudžiamojoje byloje pakviestas vertėjas, rašytojas Paulius Ambrazevičius.
Į žurnalistų klausimus atsakinėjo Vaidotas. Matei, kaip jis jaudinasi, tačiau netikėtų klausimų nebuvo; atsakinėjo jis visiems, nedirsčiodamas į laikrodį.
– Einam. Liudysiu pirmą kartą, todėl nenoriu vėluoti, – visus į teismo salę suvarė P.Ambrazevičius.
Galimybė kurti…
Mantas Grincevičius (iš kairės), Vaidotas Grincevičius ir Paulius Ambrazevičius.
Pora milijonų žmonių matė vaikinų iš Troškūnų juodo humoro klipą „Šėtone, prašau”, o vienas jame įžvelgė kurstomą neapykantą prieš vaikus, raginimą smurtauti ir kreipėsi į teismą; buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iškelta baudžiamoji byla. Nepatiko klipas ir Anykščių apylinkės teismui: broliai buvo nubausti kelių šimtų litų baudomis, nepilnametis jų pusbrolis – namų areštu. Lyg ir nieko baisaus: baudos nedidelės, pusmetis namų arešto – tik galimybė atsidėti kūrybai.
Kūrybos nusikaltėliai
Bet ir nekuriamas gavosi juodas humoras: troškūniečiai visam gyvenimui pasmerkti nešioti teistojo žymę, be to, jų teistumas – už neapykantos kurstymą; kai kurios šalys tokių nė neįsileistų…
Tai supratę, vaikinai pasiryžo eiti iki galo, jei reiks, – ir iki Strasbūro žmogaus teisių teismo: jie padaryti nusikaltėliais už kūrybą.
Tai – meno kūrinys
Neatrodė, kad valstybės kaltinimą palaikantis Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Ignas Raila pasitiki liudytoju P.Ambrazevičiumi: gal gi šis nėra pakankamai kompetentingas vertinti, ar „Šėtone, prašau” yra meno kūrinys, ar neapykantos kurstymas.
– Iš pradžių teigėte, kad tai yra menas: melodija, tekstas… O paskui pasakėte: meno – ne, tai yra kūrinys. Ar galite apsispręsti ir išreikšti savo nuomonę, kaip yra iš tikrųjų? – klausė prokuroras.
– Tai kūrinys, turintis menką išliekamąją vertę. Aš netikiu, kad po penkiolikos metų žmonės jį dainuos kaip Marių Mikutavičių. Tačiau tai – meno kūrinys, – sakė P.Ambrazevičius.
Kas kompetentingesnis?
Į žurnalistų klausimus atsakė prokuroras I.Raila.
– Jūs čia išvardinote eilę savo nuopelnų, o koks jūsų išsilavinimas? – kitą klausimą uždavė prokuroras.
I.Raila teiravosi, gal kokių šis turįs pažymėjimų, kaip vertinąs tą ar kitą sakinį, ar yra susipažinęs su Autorių ir gretutinių teisių įstatymu, kaip vertintų tekstą, jei vietoje žodžio „vaikai” dainoje būtų įrašyti seksualinių ar nacionalinių mažumų pavadinimai…
P.Ambrazevičius – vertėjas, rašytojas, publicistas, yra vienas iš pirmųjų „Humoro klubo“ narių, išleidęs knygas „Protų dvikova”. Jis yra baigęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą. Jo manymu, nederėtų imti sakinių iš konteksto ir vertinti jų tiesiogiai, kaip girdi ausis. Vaikinai kūrė siaubo klipą gal ir ne pačiomis išraiškingiausiomis priemonėmis, tačiau tai ir tėra kūryba, priskirtina juodojo humoro žanrui.
– Nesu teisininkas, todėl ir esu liudininkas, o ne ekspertas, – sakė P. Ambrazevičius ir patarė prokurorui neuždavinėti klausimų, kas būtų, jeigu būtų.
Posėdis neužtruko: buvo apklaustas tik šis vienintelis liudytojas; Marijonas Mikutavičius į teismą neatvyko.
– Ar po dainos „Šėtone, prašau” Anykščiuose padaugėjo smurto atvejų? – temainfo.lt klausė prokuroro I.Railos.
– Aš nevedu statistikos.
– Ar save vertinate kaip žmogų, turintį juodo humoro jausmą?
– Į šitą klausimą aš neatsakysiu.
P.Ambrazevičiaus klausėme:
– Kas gi yra tas juodas humoras?
– Tai reiškia juoktis iš dalykų, kurie iš esmės yra šventi. Tai šokiruoja, atkreipia dėmesį ar net auklėja. Tokį humorą mėgsta ir supranta ne visi. Vaikai yra įkyrūs, ir to nenuneigsi. Čia ir yra dainos „Šėtone, prašau” herojaus Whydoto nešama žinutė; tik pateikta ji šokiruojančiais dalykais.
– Teisme jūs norėjote papasakoti atsitikimą, jums nutikusį vakar. Bet prokuroras Jus nutraukė, sakė: „Ne, atsitikimo man reikia.” Tai kas gi nutiko vakar?
– Aš lankiausi pas savo bičiulius. Jie turi vienerių metų vaiką. Sakytum, ši daina juos turi labai užgauti. Kai pasakiau, kad dėl šios dainos rytoj važiuoju į teismą, jie pradėjo juoktis. „Gal juokauji?” – klausė manęs. Net vaikų turintys žmonės supranta, kad ši daina yra humoras, o šis teismas jai nėra adekvatus, – sakė P.Ambrazevičius.
V.Grincevičius, paklaustas, ar daug planų sugriovė tai, kad teismas iš jų, kaip iš tikrų nusikaltėlių, atėmė pasus, sakė:
– Ne. Nes neturėdami pasų daugelio dalykų nė neplanavome.
– Ar būtumėte viešinęs savo dainą, jei būtumėte žinojęs, kokia užvirs košė?
– Taip. Tai – mūsų kūryba. Mes seniai norėjome sukurti siaubo klipą, kokius kuria visas pasaulis. Ir mums pavyko sukelti susidomėjimą.
Rita Briedienė
Emilijos Briedytės nuotraukos
[gallery_box]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/07/2015_whydotasi_3.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/07/2015_whydotasi_4.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/07/2015_whydotasi_5.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/07/2015_whydotasi_7.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/07/2015_whydotasi_6.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/07/2015_whydotasi_8.jpg” descr=”” title=””]
[/gallery_box]