Senųjų Plundokų kaimo kapinių, saugomų valstybės, ženklas bestovi ant vienos kojos. Nebelabai ir jis pats matosi, apaugęs blindėmis. Retas kuris čia užsuka, šalia esančių „Versmės“ bendrijos sodų savininkai iš to ženklo tik ir žino, kad šioje vietoje būta kapinių.
Užtat pačius sodininkus lanko senųjų Plundokų kaimo kapinių gyventojai – lapės, ištąso kur pašalėje paliktus sodininkų daiktus. O kapinėse šie gyvūnai krečia rimtas eibes: rausia uolas, kuriomis siekia kapavietes, ir tąso čia palaidotų žmonių kaulus ir kaukoles.
– Nustebau pamatęs, kiek čia uolų, išsigandau išvydęs tiek žmonių kaulų… – temainfo.lt pasakojo vietos sodininkas.
Tai buvo pernai rudenį. Apie tai, ką regėjęs, vyras perpasakojo Kupiškio seniūnijos seniūnui Žydrūnui Vanagui. Betgi duobę kaulams palaidoti vyras kasė pats, pats, žinia, kaulus ir užkasė.
Sodininkai teigė, neva, medžiotojų būta: jie dėjo į uolas kažkokias šaškes, bandė lapes išrūkyti iš uolų. Jei taip ir buvo, čia niekas nepasikeitė: per daugelį metų privirtusių medžių vaizdas kuria šiurpų įspūdį. Nuo šios vietos pavasarinę istoriją būtų galima pradėti pasakoti iš pradžių: sodininkus lanko senųjų Plundokų kaimo kapinių gyventojai – lapės, kapinėse jos krečia rimtas eibes: rausia uolas, siekia kapavietes, tąso čia palaidotų žmonių kaulus… Vėl skambinta seniūnui.
– Kaip tik ketvirtadienį žadu važiuoti žiūrėti šių kapinių, – temainfo.lt sakė seniūnas Ž. Vanagas.
Nurodytu laiku jis neatvažiavo.
Pavasarį rastus kaulus sodininkas užkasė pats. Niekas neabejoja, lapės ištrauks kitų…
Rita Briedienė