Rokiškio VVG: kaip tvarkytis su tuo, ką jau turime?

Procesas turėtų pajudėti
Rugpjūčio 28 d. baigėsi laikas Miesto vietos veiklos grupėms (VVG) teikti paraiškas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Vietos plėtros strategijų rengimas“.

Kupiškio ir Rokiškio miestų VVG spėjo pateikti paraiškas ir gali tikėtis 3 996 Eur strategijai rengti. Iš viso Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pateiktos 45 savivaldybių paraiškos: http://www.esinvesticijos.lt/lt/paskelbti_kvietimai/vietos-pletros-strategiju-rengimas

– Nebuvo atmesta nė viena paraiška, nors kai kurioms pastabėlių yra. Tikrai nebus taip: pasižiūrim – blogai, ir nebevertinam. Darome viską, kad paraiškos būtų idealios, – susitikime su rokiškėnais sakė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Sabaliauskienė.

Visą paraiškos vertinimą VRM įsipareigoja atlikti per 60 kalendorinių dienų. Kadangi paraiškos nedidelės, šis procesas turėtų pajudėti netrukus, nes nedaug lieka laiko galutinai parengti strategiją ir pradėti ją įgyvendinti. Paraiškas vertins VRM, strategijos vykdymą kontroliuos Europos socialinio fondo agentūra.

 

Rokiškėnai kategoriški

Rokiškėnai kategoriškai atsisako konsultantų pagalbos; Velniakalnio bendruomenės iniciatyva įsteigta Rokiškio miesto VVG pati rengė paraišką, pati žada kurti strategiją. Grupės pirmininkas Stasys Mekšėnas stengiasi veiklai suburti kuo daugiau jaunimo; jis ir suorganizavo Vilniuje vykusį rokiškėnų susitikimą su VRM Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėju dr. Gediminu Česoniu, to paties skyriaus vyriausiąja specialiste K.Sabaliauskiene ir Europos socialinio fondo agentūros Projektų valdymo skyriaus vyriausiąja projektų vadove Irina Stankevičiene.

– Noriu, kad visi suprastume šios priemonės strategijos kūrimo principus, kad valdyba išmoktų kurti realius, įgyvendinamus planus, sugebėtų jais sudominti ir kitas Rokiškio bendruomenes, – temainfo.lt sakė S.Mekšėnas.
Stojimo mokestį rokiškėnai nustatė 50, nario mokestį – 20 Eur.

Tai labai nauja Priemonė
Tai visiškai nauja 2014-2020 metų periodo priemonė, pradėta administruoti VRM, nors šiek tiek ir panaši į Žemės ūkio ministerijos vykdomą kaimo „Leader” programą. Anot VRM atstovų, dar nėra sėkmės pavyzdžių, tačiau jau pastebėta ne itin gerų atvejų, kai miesto VVG valdybos daugumą stengtasi sudaryti iš valdžios atstovų politikų, verslininkų politikų ir bendruomenių deleguotų politikų.

Į rokiškėno Stasio Meliūno klausimą, ar svarbus savivaldybių indėlis į VVG veiklą, buvo atsakyta:
– Žinoma.
Rokiškio VVG atsisakė Savivaldybės siūlomų patalpų ir įsikūrė UAB „Ivabaltė” administraciniame pastate; pildant paraišką „Vietos plėtros strategijai rengti” Grupei talkino Rokiškio verslo klubo administratorė Nataša Aleksiejeva. Tačiau, anot VRM atstovų, ne visur miesto VVG sukūrė bendruomenės, kai kur gerą iniciatyvą parodė savivaldybės. Taip atsitiko Kupiškyje: jei ne rajono savivaldybės administracija, miesto VVG gal ir būtų įsikūrusi, tik nežinia kada.

 

Labai svarbu viešumas
Strategija galėtų būti artima jau vykdomiems Savivaldybės projektams, tačiau, svarbiausia, kad pati Grupė būtų vieša ir atvira, kad apie ją būtų žinoma miesto bendruomenei. Anot vyriausiosios projektų vadovės I.Stankevičienės, žmonės turi žinoti, kad tokia strategija rengiama, kokios numatomos kryptys, kokie keliami tikslai; Grupė turėtų numatyti ne mažiau dvi priemones, kuriomis bus skelbiama informacija. Beje, viešinimas gali būti skaičiuojamas projektinio indėlio dalimi.
– Derėtų vengti kaimo VVG klaidų: yra pavyzdžių, kai viskas – pradedant partneriais, valdyba, vadovais ir baigiant viešinimu – vyksta labai uždarame rate; informacija būna taip skelbiama, kad negali jos rasti net žinodamas, kad ji tikrai paskelbta. Tokia patirtis nereikalinga: kuo atviriau, tuo viskas labiau gyva, mažiau nereikalingų klausimų, kodėl tas, o ne anas? Juo labiau, kad projektas nėra labai sudėtingas. Viskas skirta vietiniams reikalams, kaip tvarkytis su tuo, ką jau turime, – sakė dr. G.Česonis.

 

Kas finansuos darbo vietą?
Jau penkerius metus VšĮ Rokiškio jaunimo centre savanoriaujančiai Joanai Jazdauskaitei rūpėjo sužinoti, kaip reglamentuoti Priemonės siekį – kurti darbo vietas: ar pati įmonė gali įdarbinti žmogų, o gal žmogus turėtų ieškoti darbo galimybių pagal verslo liudijimą ar įformindamas individualią veiklą?

– Skatinimas kurti darbo vietas nėra susijęs su tiesioginiu jų subsidijavimu. Pirma strategijos kryptis – užimtumo skatinimas, o tai susiję su įgūdžių ugdymu ir patirties perteikimu. Antra kryptis – iniciatyvos, ateinančios iš verslo. Tačiau įkūrus darbo vietą atsiranda tam tikros išlaidos; jos ir bus kompensuojamos. Verslininkas, apmokantis specialybės savanorį, gali tikėtis paramos už sugadintas medžiagas ir priemones savanoriui išlaikyti. Rajonų dažniausias nusiskundimas – tinkamos kvalifikacijos specialistų stoka. Tai ir būtų panašu į sau reikalingų specialistų apmokymus, įvairiausias praktikas, – kalbėjo vedėjas dr. G.Česonis.
– Pasakykit bent vieną modeliuką. Nedidelį, – paprašė jo S.Mekšėnas.
– Apie tokius savanoriškos praktikos modelius kalba ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: žmogus mokosi ir kažką sugadina, todėl derėtų kompensuoti medžiagų išlaidas, arba padengti mokytojo sugaištą laiką savanoriui apmokyti.
– O kaip veiks šis kompensavimo mechanizmas? – teiravosi Rokiškio miesto VVG valdybos narys verslininkas Simonas Tuska.
– Viską reikia aprašyti: kas bus daroma, kokios medžiagos naudojamos, kokie gali atsirasti nuostoliai. Žinoma, kad nebūtų taip: sulaužėme milijoną kainavusias stakles… Viskas turėtų apsiriboti vietinėje veikloje, – sakė dr. G.Česonis.

 

Priemonė, grindžiama savanoryste

Veiklas dar teks išgryninti, bus pateiktas jų sąrašas, tačiau jau ir dabar aišku, kad bet kuri veikla turi būti pagrįsta savanorystės pagrindu.
– Savanoriai lyg ir patys sau kuriasi darbo vietas. O kokios galimybės jiems įsigyti inventorių? – vėl klausė J.Jazdauskaitė.
– Labai geras ir teisingas matymas, – nusišypsojo dr. G.Česonis. – Darbas savanoriškas, bet turi būti sukurta visa jai vykdyti aplinka. Sakysim, nedirbanti mama gali savo vaiką atiduoti kitų nedirbančių mamų priežiūrai–įkuriamas dienos centras.

 

Kaip pasinaudoti užsienio patirtimi?
Rokiškio VVG valdybos pirmininkas Irmantas Tarvydis uždavė klausimą, sudominusį ir VRM specialistus.

– Ar įmonės savanoriui, o gal specialistui bus suteikta galimybė pasimokyti užsienyje? – klausė jis.
– Ko jis ten galėtų pasimokyti? – teiravosi dr. G.Česonis.
– Rokiškėnai turi viešojo maitinimo problemų. Iš Prancūzijos virėjų kursų žmogus parsivežtų patirties, kurią perteiktų ir kitiems. Ko gero, kavinei tai būtų labai patrauklu, – tęsė mintį I.Tarvydis.

Anot dr. G.Česonio, tokio varianto niekas nesvarstė, nes iki šiol niekas ir nebuvo iškėlęs tokios idėjos, bet pažadėjo būtinai ją apsvarstyti. Jis papasakojo apie Paryžiaus verslininko socialinį projektą: pasisamdęs vieną geriausių Prancūzijos virtuvės šefų, jis ėmė žmones nemokamai mokyti maisto gaminimo paslapčių ir teikti prestižinio virėjo pasirašytus sertifikatus. Kuo puikiausiai išsilaikoma tiekiant maistą konferencijoms. Veikiančią idėją ėmė skatinti ir Savivaldybė: buvo įtraukti asmenys iš rizikos grupių.
– Lyg ir paprasta, net truputį banalu. Bet mes ir siekiame strategijos per veiklą, o ne per turinį, – priminė skyriaus vedėjas.

 

Ir turizmui, ir kirpėjoms

Kilo visokių klausimų. I.Tarvydis užsiminė ir apie vangoką turizmo veiklą.
– O Pakruojo dvaras? Ką jis ten turi? Tačiau marketingas toks stiprus, jog turistais nėra jokio reikalo skųstis. Arba Burbiškių dvaras! Reikia istorijos, ypatingo renginio. Rokiškyje tikrai yra ką pamatyti. Net ir ežerų turit, kuo negali pasigirti Pakruojis.
– Ar miesto kirpyklėlė gali tikėtis 2-5 tūkst. eurų atsinaujinti įrangai? – klausė S.Mekšėnas.
– O kas iš to miestui?
– Ji įkurs vieną darbo vietą.
– Jei ji tai darys, gali. Nors finansavimas ir nebūtų šimtaprocentinis.
– Velniakalnio bendruomenės jaunimas norėtų įkurti vandens pramogų centriuką, gal įsteigtų net keturias darbo vietas. Ar gali tikėtis paramos? – vėl klausė Rokiškio VVG pirmininkas.
– Jei Priemonė nekompensuoja atlyginimų, tai ko tada reikia? Savanorių. Projektas gali būti teikiamas įrangai. Ilgainiui gal susiformuos ir darbo vieta. Tik pats projektas turi būti įtrauktas į strategiją. Joje nenumatytos veiklos nebus finansuojamos.

 

Infrastruktūrai pinigų nebus
– Ar įmanoma iš sodų bendrijos, kuri ribojasi su miestu, įrengti dviračių taką? – teiravosi rokiškėnai.

– Infrastruktūrai pinigų nebus; tai – Savivaldybės rūpestis. Rokiškio rajono savivaldybė puikiai žino ir kitų finansavimo šaltinių – latvių ar baltarusių programas. Visa Tyzenhauzų alėja tokiomis lėšomis sutvarkyta. Ruošiant strategiją būtina susėsti kartu su Savivaldybe. Reikia žinoti, kas jau naudojama ir kas planuojama. VVG lėšos – tarsi nišoms užpildyti: ar tai būtų Dienos centras, ar pagalba seneliams ir neįgaliesiems, ar verslo skatinimas jau sutvarkytoje teritorijoje. Prasideda judesys ir, žiūrėk, kažkam atlyginimas išeina. Visiems žinoma idėja – prekiauti kava iš mobilaus virdulio vaikų ir mamų susibūrimo vietoje.

– Ar miesto VVG teritorija labai griežtai apibrėžta?
– Kaip ir kaimo VVG veikloje negali dalyvauti miestas, taip šiuo atveju atskirtas kaimas. Tačiau, jei regite naudą, pasvarstykite bendrus projektus su kaimo VVG. Ruošiant strategiją labai svarbu pajusti visuomenės poreikį– ko dabar jai labiausiai reikia. Susėskite su verslininkais, aptarkite žmones, kuriuos galima įtraukti į veiklą. Derėtų susipažinti su Regiono strategija, žinoti, ką planuoja kitos savivaldybės. Beje, strategijos 5-10 proc. turėtų apimti bendri su kitais miestais projektai, – aiškino dr. G.Česonis.

 

Kaip nusipirkti automobilį?
– Ar galima tikėtis paramos įsigyti socialinių paslaugų specializuotą automobilį gabenti neįgalius ar senyvus žmones į rajono ar respublikinę ligonines? Toks transportas turėtų darbo, nes Rokiškio rajonas apskrityje yra seniausias, – teiravosi I.Tarvydis.

– Tokios paslaugos nebus teikiamos ištisą parą. Automobilių įsigijimas iš struktūrinės paramos visada yra didelis klausimas; pirkimas gali būti pakeistas į nuomą.Pasvarstykit, gal yra kita priemonė, galinti padėti įsigyti automobilį?
– Finansiniu laikotarpiu miestų VVG išsidalins 15 mln. eurų. Ar, sakysim, Kupiškis gali tikėtis tokio pat finansavimo, kaip ir Rokiškis?
– Gali, ir net didesnio. Dar būtų geriau, jei jungtumėtės į vieną strategiją. Susiskaičiuojate pagal formulę, kiek galite gauti lėšų, įvertinate visas dalis, kad gautumėte maksimą balų, ir parengiate bendrą strategiją. Mes nupirktume tokią idėją. Šios Priemonės ir yra noras – skatinti naujų idėjų atsiradimą ir pamatyti realius bendruomenių poreikius. Neturint realių tikslų ir bandant aprašymu įtikinti, kad strategija didins bendruomeniškumą, skatins žmonių aktyvumą, nereikia tikėtis finansavimo. Ši Priemonė yra konkursas. Ir, jei gerų idėjų bus daugiau nei pinigų, tai mums teks juos perskirstyti, – nepavargdamas aiškino skyriaus vedėjas.

 

Kažko tai baisoka...
– Ar labai rizikuotume strategiją nukreipdami tik viena ar dviem kryptimis? – klausė I.Tarvydis.
– Nei Kupiškis, nei Rokiškis nėra tokie dideli miestai, kad pasiklystumėte. Jei rašysite apie viską, tai bus ne strategija, o idealaus pasaulio vizija. Nereikia pamiršti, kad jus spaudžia laikas ir resursai. Nekalbu apie pinigus, bet ir žmogiškieji ištekliai nėra begaliniai. Tad nereikia stengtis aprėpti visko.

– Strategija turės būti parengta iki vasario 10 d.; ją tvirtins rajono, paskui – regiono tarybos, ir tuomet –VRM. Ar ji gali būti atmesta?
– Taip, jei rašysit apie viską ir apie nieką. Bet jeigu yra aiškus matymas, to neatsitiks. Tai svarbi priemonė. Net 7,5 proc. projektų finansavimo dengia valstybė – taip per pus sumažinamas savo prisidėjimas. Tokių priemonių nėra daug. Bet nėra ir taip baisu. Jei susėsit taip, kaip dabar susėdom, susidėliosite idėjas, pasitarsite…
– Kažko tai baisoka… – prisipažino Rokiškio miesto VVG pirmininkas.
– Baisoka dėl tų, kurie kol kas visiškai neaktyvūs, – paguodė dr. G.Česonis.

 

Ir administravimui taikytina savanorystė
– Ar projektų administravimui bus taikomas kažkoks procentas? – teiravosi I.Tarvydis.
– Taip, 15 proc., bet ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Neturėtų būti tokių pavyzdžių kaip kaimo VVG: veiklos nedaug, o administravimo išlaidos didžiulės. VVG administratoriaus atlyginimas neturi būti didesnis nei rajono mero. Tai gali būti papildomas darbas jau dirbančiam kvalifikuotam specialistui, bet ir pirmaeilininkas negali būti įdarbintas 1,5 etatu. Ši Priemonė nėra pragyvenimo šaltinis ar galimybė fiziniams asmenims susikurti geresnį gyvenimą. Ji skirta visuomenės interesams patenkinti, todėl ir administravimui taikytina savanorystė. Priemonė suteikia visokių galimybių visiems turėti bendros naudos.

– Ar galimos vaišinimo išlaidos organizuojant renginį?
– Tai ir yra administravimo išlaidos, – sakė dr. G.Česonis.

Rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje bus rengiami miesto VVG regioniniai mokymai.

 
Rita Briedienė
Stasio Meliūno nuotraukos