Netenkina mero elgesys
Balandžio 22 d. Rokiškio rajono posėdžių salėje buvo surengtas rajono Tarybos opozicijos ir mero Antano Vagonio susitikimas. Šį renginį iniciavo Tarybos mažumos atstovai Dijana Meškauskienė, Algis Kazulėnas, Stasys Meliūnas (Tėvynės sąjungos Krikščionių demokratų partija); koalicijos „Už laisvę augti” nariai Irmantas Tarvydis (nepartinis), Vytautas Masiulis (Lietuvos liberalų sąjūdžio Rokiškio skyriaus pirmininkas); Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) Rokiškio skyriaus pirmininkas Gintaras Girštautas bei šios partijos iškelti Tarybos nariai Virginijus Lukošiūnas ir Virginijus Gaučys.
Trūko kantrybė
Susitikimo tikslas – aptarti rajono mero, Tarybos posėdžio vedėjo, santykį su opozicija. Pastaroji skundžiasi mero manipuliacijomis ir vėjavaikišku elgesiu posėdžių metu.
Trūko kantrybė. Spontaniškas opozicijos protestas įvyko vasario 19-osios posėdyje. Pranešėjai apžvelgus klausimą „Dėl Rokiškio rajono savivaldybės biudžeto 2016 metams patvirtinimo“, rajono vadovas A.Vagonis posėdį tęsė be jokių pauzių.
– Klausimų yra? Pasisakymų yra? Nėra? Tada balsuojame, – nusprendė jis.
Kaip temainfo.lt tuokart sakė G.Girštautas, rajono biudžetas buvo patvirtintas greičiau už posėdžio darbotvarkę.
Protestas užsitęsė
Išeiti iš posėdžių salės atsistojo vienas, pakilo ir kiti. Opozicija išėjo, emocinėje įtampoje gal nė nebepastebėjusi, kad susinervinęs blaškosi ir pats meras.
– Stop! Palaukit! – kvietė jis net atsistojęs.
Toliau reikšdama protestą opozicija nedalyvavo ir kovo mėnesio posėdyje; jo pradžioje A.Kazulėnas teperskaitė Pareiškimą, kuriuo pranešta, kad dėl precedento neturinčio vasario 19-osios įvykio opozicija posėdyje nedalyvaus.
Visų, o ne išskirtinių teisė
Susitikimo pradžioje Tarybos narys I.Tarvydis rajono vadovui A.Vagoniui priminė, kas yra demokratija. Sokratas laikė ją visuomenės dorovės nuosmukio ir pačios visuomenės irimo priežastimi. Dar griežčiau demokratiją – „minios savivalės ir smurto įsikūnijimą” – kritikavo Platonas. Mūsų amžininkai demokratiją – šį graikišką žodį, reiškiantį valdymo formą, – supranta šiek tiek kitaip nei Platonas: teisę dalyvauti valdyme nūnai turi visi piliečiai, o ne išskirtiniai.
– Demokratijos tikslas – garantuoti visų lygiateisiškumą. Demokratinė valstybė labiau negu kuri kita atsižvelgia į eilinių žmonių poreikius. Kuo daugiau eilinis žmogus gali turėti įtakos politikai, tuo didesnė tikimybė, kad ta politika atitiks jo poreikius ir tikslus. Demokratija leidžia nuolat atnaujinti visuomenės gyvenimą, – kalbėjo I.Tarvydis.
Dievo sosto link
Visi – ir meras, ir rajono Tarybos opozicijos nariai – labai gerai žinojo, dėl ko susirinkta. A.Vagoniui tereikėjo pripažinti, jog prasprūsta jam netaktiški juokeliai, kad vasario 19-osios akibrokštas nebepasikartos. Ir opozicijos širdis būtų atslūgusi. Šie žmonės dirbo ir dirbs rajonui, ir jie nenusipelnė būti žeminami nei politikos naujoko, nei valdančiosios daugumos.
Apsižodžiavimų pasitaiko visų rajonų Tarybos darbe. Štai kovo mėnesio Kupiškio rajono Tarybos posėdyje meras Dainius Bardauskas bandė pagreitinti svarstomo sprendimo projekto klausimų-pasisakymų tempą. Posėdžio pabaigoje jis dėl to atsiprašė. Išsiskirstė visi, nepažeidę vieni kitų ambicijų. Rokiškio opozicija irgi tikėjosi, kad rajono vadovas A.Vagonis teigiamai įvertins opozicijos norą kalbėtis. Taip neatsitiko.
– Jis dabar yra artėjimo prie Dievo sosto būsenoje. Labai panašu, kad meras jau labai arti jo – Dievui teks trauktis, – komentavo situaciją rokiškėnas, sužinojęs opozicijos ir mero susitikimo nuotaikas.
Anot Antano Vagonio…
Atsiliepdamas į I.Tarvydžio kalbą A.Vagonis kalbėjo:
– Jei jūs norite dar toliau žaisti vadinamus tuos žaidimus, žaiskit. Prašau. Nėra problemų. Aš nelabai suprantu, Irmantai, tavo tų teiginių ir bandymo pritraukti prie kažkokių tai nusižengimų demokratijai, kurių – nu, žinokit, atvirai – aš nepripažįstu kaip nusižengimo demokratijai. Mes dirbam metus. Taip? Ir nė vienam šitam principui aš nenusižengiau. Ir aš tiesiog nebenoriu gilintis į tas detales. Mes visi jas žinom. Jūs turit savo nuomonę, mes turim savo nuomonę. Taip? Jeigu mes pasiruošę konstruktyviam darbui, tai aš siūlau braukti brūkšnį ir pradėti iš naujo. Ar jūs norit įsivelt vėl į kažkokias tai diskusijas? Prašau. Veliamės. Manau, kad jūs žinot ir mano sugebėjimus kalbėti, reikšti savo nuomonę, ir aš, manau, nu, atsakysiu jums į visus klausimus, vėl mes viską susidėliosim ir dirbsim taip pat, kaip ir dirbom anksčiau. O galima nubraukti brūkšnį ir pasakyti taip, kad… dirbkim taip kad: mes esam pasakę, kad esame demokratiška solidi opozicija, mes tą deklaruojame ir atvirai tau, mere, jums ten, Tarybos nariai, tą pareiškiame. Nes iki šiol mano kvietimas – dirbti opozicijai kartu – lieka. Aš jo neatsiėmiau. Kada aš nesulaukiu jūsų bendro darbo, aš paprašiau Almanto (Tarybos nario mandato atsisakiusio Almanto Blažio, aut. past.), kad jisai elgtųsi taip, kaip aš elgiausi būdamas opozicijoje. Aš ateidavau prieš kiekvieną su mūsų, opozicijos, nuomone ne tada, kada klausimai jau yra pateikti, reiškia, komitetuose, bet tada, kada dirbama su jais; kada viskas yra kilnojama, deramasi, daroma ir sakoma: „Žinokit, mes kaip opozicija, nu, matom, kad čia yra netinkamas. Mere, nu, koreguokit.” Ir – kaip ir pradžia – ir buvo taip. Nes Stasys, Stasiai, atėjo paprašė manęs, kad mums reikia patalpų, jie paprašė, kad mes pradėtume rengtis inteligentiškai per posėdžius, kada Mekšėnas pateikė klausimą dėl VVG, – taip? – nors ir pas mane iš opozicijos buvo prieštaravimai, tikrai paprašiau iš opozicijos, kad, nu, neklausinėti kažko, kažkokių nepatogių klausimų per posėdį – paklauskit, kas neaišku per šitą. Ir visą laiką mes surasdavom bendrą kalbą. Netgi su Algiuko, sakykim, šituo himnu. Paliktas buvo kiekvienas: balsuoja pagal savo sąžinę – taip, kaip jam atrodo. O kaip būtų atrodę, jeigu mes būtume priėmę, kad giedam himną? Jūs išėjot, mes giedam himną… Nu, čia toks kalambūras…
– Mes būtume sugiedoję, – nutraukė mero kalbą ir visus prajuokino G.Girštautas.
– Tai tame posėdyje – taip. O kitą? – kilstelėjo balsą A.Vagonis, tarsi valdančioji dauguma ir himno be opozicijos nesugiedotų.
Norėtų konsoliduojančios jėgos
G.Girštautas kalbėjo apie tai, kad opozicijos nedalyvavimas posėdyje yra teisėtas tol, kol nepakeistas Rokiškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Apie nedalyvavimą buvo 
perskaitytas Pareiškimas. Ir to užteko. Jis kalbėjo apie tai, jog norėtųsi konsoliduojančios jėgos: juk visi niekada nebemąstys vienodai.
– Iš šalies geriau ir matosi, negu iš vidaus. Gal dėl to išsprūsta mūsų kritiškesnis žodis (atsiprašau, kad jus nutraukiau). Jūs esate vadovaujantis Tarybai, iš Jūsų ir tikimės, – kalbėjo G.Girštautas, pripažinęs, kad ir opozicija kai kada turėtų susilaikyti nuo replikų; jei kalbama ne į temą, galima nutraukti kalbantįjį.
– Ką jūs ir darote. Daugiausia – opozicijos atžvilgiu, – kalbėjo Tarybos narys.
– Svarbiausia, ar mes vadovaujamės ta tikrąja demokratija, ar valdoma? – klausė A.Kazulėnas.
A.Vagonis ir A.Veselovas
– Ne, jeigu jūs klausiate, tai aš tiesiai atsakau: aš nesu istorikas (pagal specialybę jis – muzikos mokytojas, aut. past.), ir aš tiksliai neišmanau demokratijos principų, bet man yra nepriimtina nei lenininė, nei postsovietinė demokratija, nei dar kažkokia tai. Aš vadovaujuosi tais pačiais demokratijos principais, kaip ir jūs. Jaučiuosi europietis ir net nenorėčiau kitaip galvoti. Jei kažkam tai pasirodo, kad mano ar charakteris, ar kažkoks tai kalbos būdas, nu, yra ne toks pat, kaip buvo, sakykim, buvusių merų, suprantu, kad tai yra nepriimtina. Bet šiandien dienai, sakykim, aš esu meras, – kalbėjo A.Vagonis, nepavargdamas kartoti aš aš aš…
Jo manymu, rokiškėnai politikai turi įprotį pasismaginti prieš spaudą.
– Kas vyksta posėdžiuose? Kaip jūs sakote, – politinis žaidimas. Nu, juk taip yra, – tvirtino jis.
Niekas nė nebuvo užsiminęs apie posėdžių politinius žaidimus.
Štai apibūdindamas savo begalinį atsidavimą tvarkai, A.Vagonis pareiškia, kad per Tarybos posėdžius net Veselovui nesuteikia žodžio… Ko gi ir šįkart nepasivaipius: kuo vertesnė opozicija už Veselovą?
Aleksejus Veselovas – Rokiškio keistuolis, sėdi kiekviename posėdyje ir replikuoja. Kažin, ar merui patiktų, jei kas viešai pasakytų, kad jo pokštai labai artimi Veselovo pokštams. Bet gi ir jam, Veselovui, meras A.Vagonis yra suteikęs žodį, ir net pakvietęs jį į tribūną kalbėti. Ir jis ėjo, kalbėjo. Valdančioji dauguma juokėsi, paskui niekas kalbančiojo nebesiklausė. Pats gi meras išėjo iš salės, pamiršęs nesvarstytą paskutinį darbotvarkės klausimą. Yra čia ir tokių įdomybių buvę…
Viskas turi būti išsiaiškinta komitetuose
Apie komitetų darbą opozicija irgi kalbėjo. Į pastarųjų posėdžius vangiai renkasi komiteto nariai, dažnai net pusės jų nebūna. Klausimai čia „prastumiami” dar greičiau, nei Tarybos posėdyje.
V.Gaučys paragino: viskas turi būti pagal reglamentą — meras nedalyvauja diskusijose, veda posėdį ir jo nekomentuoja; pasisakymai, diskusijos ir balsavimas galimi tik pranešėjui baigus kalbėti – 
tai buvo pažeista biudžeto svarstyme; komitetų nariai, dalyvaudami ne savo komiteto posėdyje, turi tik patariamojo balso teisę; komiteto posėdis teisėtas tik tada, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė jo narių. Šito visiškai nesilaikoma, šiuo požiūriu, anot kalbėjusiojo, – palaida bala. Komitetai renkasi tris kartus, ir kažin ar per juos visus susidarytų kvorumas. Jei komitete dviejų narių nuomonė nesutampa su daugumos, tą nuomonę komiteto pirmininkas turi būti išsakyta Tarybos posėdyje. To niekada nėra buvę. V.Gaučiui nepatiko mero priekaištas, neva opozicija neteikia siūlymų. Jis pats dalyvavo biudžeto svarstyme, jo siūlymai buvo priimti, bet vis tiek visuomenei teigiama, kad opozicija nėra atvira, kad balsuoja prieš.
Geras oratorius reguliuoja pokalbio toną ir temą. Ne itin teigiamo paauglio leksikonu reguliavo ir meras:
– Aš gi pirmą kartą dirbu meru ir aš galiu kai ko nepastebėti. Pavyzdžiui, toks Virginijus. Jūs jau kelintą kadenciją varot? – klausė rajono vadovas.
Dar sakė, kad posėdžių tvarka – Savivaldybės administracijos reikalas, ir siūlė savo nuomonę reikšti „on line” – „atsirado” puiki proga papasakoti, kaip dirba Lenkijos opozicija.
Jie tiek „užsikalę” ten darbais…
– Mes visai neseniai kalbėjome su prezidento Komorovskio, reiškia, šita opozicija, ir jie pasakojo, kaip pas juos dirbama. Ten iš tikrųjų net yra finansuojama, – leidosi į kalbas meras.
Jo manymu, net mūsų Seime nesiskirstoma į partijas ir opozicijas – jie tiek „užsikalę” ten darbais…
– Prie manęs buvo situacija. Prieina – ten diskutavom, nu, ten žydu klausimu – Zingeris ir sako: „Iš kokios tu partijos, palauk.” Vieno Seimo nario jis klausė. Jie užmiršta šitą dalyką. Jie tiesiog dirba, – kitų gerąja patirtimi dalinosi meras ir, sakė, esąs atviras ir nereikia jo statyti į kokią nors pozą.
Yra ir tokio pasakymo priežastis: nuo šiol posėdžiai bus filmuojami, įrašomi ir transliuojami – jis nebebus „pastatytas į pozą”. Tik niekas nežadėjo, kad vaizdo ar garso įrašai nedings, kaip jau yra pasitaikę.
Žiūrėkim vilko akimis
A.Vagonis sakė, Rotary klube jam lengva kalbėti. Su opozicija kitaip.
– Ir būkim tose opozicijose, ir žiūrėkim tokiom vilko akim, kaip žiūri dabar į mane gerbiamas Tarybos narys, suprantat, va, – tuoj aš. Tai kas čia – dialogo ieškojimas? Dar turit kažko tai?! Nu, tai prašom! Suprantat, nenorite konstruktyviai dirbti, ką aš jums pasiūliau iš pradžių, nu, nedirbkite. Nu, darykite. Normalu yra visiškai: aš specialiai pasižiūrėjau įvairių šalių Parlamentuose, ir išeiti, ir pareikšti taip savo nuomone, ir taip protestuoti, ir vėl parašyti pareiškimą – tai yra normalus darbas. Pareiškėte, padarėte – nu, ir gerai. Galbūt kitą kartą aš būsiu opozicijoje, ir aš atsistojęs taip pat išeisiu. Bet nedarykim iš to, kad dabar kažkas tai ieško specialiai, kažką kapoja, kerta, – klausėsi mero opozicijos nariai.
Anot A.Vagonio, visi valgom kefyrą su bulvėm. Gal ta opozicija iš dangaus iškrito. Kas pasikeitė? Jis – Antanas, kiti irgi turi vardus; 100 metų jis visus pažysta. „Ar Leninas aš? Ar ne Leninas?” –girdi nėra čia ko jo egzaminuoti.
– Jei manot , kad dėl to incidento yra piktybiškumas, tai atsisukit įrašą. Aš pats atsistojau ir pasakiau: „Stop! Palaukit.” Yra juristė. Būk miela, pasakyk, gal dar galiu duoti tiems žmonėms pasisakyti?” Niekas to negirdi. Juk aš atsistojęs klausiau juristės. Ar neatsimenat? Įrašą atnešiu, – įsijausmino meras…
Spaudoje išvadino katinais
S.Meliūnas priminė, jog jam nei kaip žmogui, nei kaip politikui nepriimtinas mero bruožas nepagarbiai nutraukti kalbantįjį, spaudoje opozicijos atstovus vadinti katinais.
– Apie kokią mes galim kalbėti prevenciją įžeidinėjimo, priekabiavimo mokykloje, jei mes rodom pavyzdį, na, taip neatsakingai nepagarbiai elgdamiesi? – kalbėjo buvęs rajono policijos komisariato viršininkas S.Meliūnas, prieš kelias minutes mero pavadintas amžinuoju komisaru. Sunku nesipravardžiuoti.
Bet merui atrodo, kad būtent opozicija nori pasidemonstruoti „ar tai savo politines pažiūras, ar apykantą, ar neapykantą.”
I.Tarvydis pasiūlė palinkėti merui minkštesnio požiūrio į demokratiją: jei yra daug nuomonių, tai ir gerai. Juk jau turėjome tokia santvarką, kai rinkimuose balsuodavo 99 proc. gyventojų.
– Aš tokiu keliu nenoriu eit. Tegul būna 51 ir 49 proc. Bet, jei yra nuomonių, tai yra ir kažkoks užtikrinimas demokratijos. Tegu vienas būna prieš. Tai irgi gerai. Bet negali būti tik viena nuomonė. Kur viena nuomonė nuveda? Stalinas, Hitleris ir t.t. Toks kelias? Man juo – nepakeliui, – kalbėjo I.Tarvydis.
Ir meras nusprendė: opozicija nemato noro dirbti kartu, jei Leniną jam vis primena. Betgi ne apie Leniną kalba…
Nevykęs susitikimas
V.Masiulis pripažino: nepavyko susitikimas. Norėta pasikalbėti draugiškai, ramiai, tačiau meras kitaip ir negali: ima auklėti ir mokyti, matyti vilko akis. Kažkuris net nusijuokė: „Tėvo, motinos nepasirinksi…”
V.Lukošiūnas klausė, ar opozicija už biudžeto pinigus gali spaudoje reikšti savo nuomonę, kaip tai daro valdančioji dauguma?..
– Čia koks klausimas? – pasiteiravo A.Vagonis jam būdinga intonacija, kai bando sugluminti paklausėją arba kai klausimas nepatinka, neva, nekonkretus.
– Tai, va, toks yra klausimas, – sakė V.Lukošiūnas ir dar kartą A.Vagoniui jį pakartojo.
Bet atsakymo Tarybos narys negavo; gavo tik patarimą – kreiptis į administraciją.
Beje, yra dar vienas straipsnių rašymo būdas: eiti su meru į kavinę ir rašyti kartu.
Rajono vadovas
– Jūs čia pareiškiate pretenzijas, ir čia yra kompromiso ieškojimas? Jūsų reikalas, mielieji, ir jūsų pozicija. Jūs galite likti toje pačioje vietoje. Bet atėjimas su tokia pozicija vien tiktais kaltinimu, pareiškimu pretenzijų ir tikėtis iš manęs (koks aš jau bebūčiau): dabar daužykis į krūtinę — kaltas kaltas kaltas! Ir mes dabar pradėsime toliau dirbti? Čia – ne kompromisas, – šįkart jau kalbėjo rajono valdovas.
Ir kalbėjo toks, kuris, sakytum kurčias tam, kas iki tol jam buvo sakoma. Ir sakoma nė karto nepakeliant balso, tik bandant paaiškinti demokratijos principus, kurių, kaip pats prisipažino, jis neišmano.
Jam nieko nereiškia mestelti, kad „posėdžiuose N pasisakymų – ne į temą”, o jis prabyla tik tada, kai nebeapsikečia. Betgi klydo ir pats, kišosi į pokalbį ir dėl to net atsiprašė. Bet merui paprasčiau: jei pats prabyla ne į temą, gali pasiteisinti „on line”:
– Gal aš kai ką neteisingai pasakiau. Nesvarbu. Bet tai buvo nuoširdžiai! – yra sakęs jis.
Reziumavo susitikimą rajono vadovas A.Vagonis vėl aukščiausia oktavos nata:
– Aš noriu pasilikti prie savo nuomonės. Jums siūlau pasilikti prie savo nuomonės. Dirbkim taip, kaip mums išeina. Sėkmės jums ir gero darbo. Ačiū kad susitikot. Viso geriausio. Gero vakaro.
Jis išėjo paskubomis vilkdamasis paltą.
– Dar blogiau nei buvo iki susitikimo, – tarstelėjo kažkuris Tarybos narys.
Balandžio 29-osios rajono Tarybos posėdyje opozicija dalyvaus.
Rita Briedienė
Autorės nuotraukos