Rokiškio krašto muziejus apdovanojo geriausius prakartėlių parodos autorius

Pagerbti parodos uždarymu

Renginio vedėja Giedrė Spundzevičienė
Emilijos Briedytės nuotr.

Sausio 19 d. į Rokiškio krašto muziejaus menę rinkosi tautodailininkai, kultūros žmonės, atvyko Rokiškio dekanato dekanas Eimantas Novikas, rajono vicemeras Stanislovas Dambrauskas. Čia XVI Respublikinės prakartėlių parodos uždarymu buvo pagerbti visi 47 jos dalyviai: paskelbta kiekvieno pavardė, kiekvienam įteiktas dalyvio diplomas ir spėtas išleisti šios parodos, atidarytos gruodžio 8 d., darbų katalogas.

Kaip ir sakė renginio vedėja Giedrė Spundzevičienė, muziejaus menėje – visa Lietuva: Rokiškis, Utena, Druskininkai, Alytus, Garliava, Panevėžys, Kupiškis, Pasvalys, Šiauliai, Kauno, Anykščių, Ukmergės, Joniškio, Vilkaviškio rajonai.

Menėje – iš visos Lietuvos

Kas pirmą kartą – tokių net 13, kas bene nuo pat parodos pradžios, nuo 1998-ųjų, – druskininkietis Gintautas Akstinas, uteniškė Anelė Araminienė, pasvalietis Vytautas Jackūnas, anykštėnas Pranas Petronis, Kauno rajono tautodailininkas Adolfas Teresius, vilkaviškietis Vitas Vasiliauskas, rokiškėnas Gintaras Varnas, kas jau trimis „Aukso vainikais“ – tautodailininkas A. Teresius – vainikuotas, kas savo mokytojų – rokiškėno dailininko Arūno Augučio, Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos neformalaus ugdymo vadovės Alinos Vitkauskienės, Panevėžio mokyklėlių „Molinuko kelias“, „Jurgitėlės amatai“ vadovės Jurgitos Čiplytės, Utenos vaikų ir jaunimo centro, Šiaulių Stasio Šalkausko gimnazijos pedagogų – paskatinti dalyvavo prakartėlių parodoje…

Diplomais buvo apdovanotas kiekvienas Rokiškio rajono Skemų socialinės globos namų prakartėlės meistras bei jų vadovė Irena Balčiūnienė, Ukmergės dešimties autorių – rajono tautodailininkų ir Šventų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios bendruomenės – kolektyvas. Pastarojo atstovas Stanislovas Zinkevičius, rokiškėnų bičiulio drožėjo Rimanto Zinkevičiaus brolis, dėkojo už dovanas. Rimantas šiųmetėje parodoje nedalyvavo, bet atvažiavo kartu su ukmergiškiais į Rokiškį, į prakartėlių parodos uždarymą.

Rokiškiui atstovavo G. Varnas, Julija Šarkauskienė, Kupiškiui – Gintautas Tručinskas, Anykščiams – Aleksandras Tarabilda.

Iš ąžuolo, tyrimais įvertinto

Pirmos vietos laimėtojo, Kauno rajono tautodailininko Adolfas Teresiaus kūrinio fragmentai
Dariaus Baltakio nuotraukos iš parodai parengto katalogo

– Ar tikėjotės pirmos vietos? – temainfo.lt teiravosi šiųmetės prakartėlių parodos pirmos vietos laimėtojo, Kauno rajono tautodailininko A. Teresiaus.

 – Visaip važiuodamas svarsčiau: gali pirmą vietą pelnyti Vytautas Jackūnas, gali – Kęstutis Krasauskas, bet pats visai nesitikėjau tokio įvertinimo, – sakė medžio meistras.

A. Teresius prakartėlę drožė iš ąžuolo, nudžiūvusio prieš 950 metų, ištraukto iš Šeimenos, per Kudirkos Naumiestį pratekančios.

– Vienas dalykas yra drožti iš medžio, kitas – iš tyrimais įvertinto ąžuolo. Savotiškai jautiesi, tokio senumo medį rankose laikydamas, – pasakojo A. Teresius.

Turįs meistras darbų arba juos planuojąs iš 1880 ir 2500 metų senumo ąžuolų. Paniręs į hipnotizuojančiai seną laiką, juodojo ąžuolo dirbinius meistras panūdo dengti auksu – kuria neįtikėtiną įspūdį.

Prakartėlę kūrė ne parodai

Antrą vietą pelnė uteniškė Anelė Araminienė, daugkartinė parodų dalyvė. Trečią – Ukmergės kolektyvas. Anot S. Zinkevičiaus, prakartėlė buvo kurta ne parodai: susibūręs bažnyčios ir tautodailininkų kolektyvas 2017-ųjų Kalėdoms papuošė prakartėle Petro ir Povilo bažnyčią. Ukmergiškiai buvo patenkinti kūriniu, ir maži, ir dideli juo džiaugėsi.

– Ėmėme svarstyti: kodėl plačiau savo darbo neparodžius? – pasakojo S. Zinkevičius.

Kas dveji metai veikianti prakartėlių parda ir buvo geriausia galimybė įgyvendinti savo sumanymą „O kodėl gi ne?“

Kompiuterinė programėlė „Prakartėlė“

Kauno rajono Garliavos J. Lukšos gimnazijos neformalaus ugdymo vadovė A. Vitkauskienė šios parodos laureate yra tapusi prieš dešimt metų.

– Džiaugsmas buvo begalinis. Ir ne tik dėl įvertinimo. Dvasią kėlė čionykštis bendravimas, aplinka, dėmesys kūrėjui. Labai norėjosi vėl čia sugrįžti, atvežti mokinius. Neformalaus ugdymo informacinių technologijų pamokose mes net sukūrėme kompiuterinę programėlę, kurią ir pavadinome „Prakartėlė“. Tad iš pradžių savo sumanymą formuojame kompiuteryje, perkeliame ant popieriaus, gaminame – išsaugome galimybę čia sugrįžti, – pasakojo pedagogė.

Dešimt Garliavos gimnazistų pateikė darbus neįprasta – spaudo – technika. Darbai buvo įvertinti trečia vieta.

Kas geriau – pirma vieta ar nupirktas darbas?

Nei parodos komisijos pirmininkas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos vadovas Saulius Kronis, nei jos nariai – menotyrininkė dr. Alė Počiulpaitė, Panevėžio bendrijos Rokiškio skyriaus pirmininkė Birutė Dapkienė, Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Marijona Mieliauskienė, dailininkas Ligitas Keraitis niekuo negalėjo įtakoti žiūrovų prizo. Savo dėmesį rokiškėnai ir svečiai atidavė tautodailininkui pasvaliečiui V. Jackūnui. Jo darbą, kaip ir dar tris – panevėžiečio Alberto Valikonio, alytiškio Arūno Janicko ir anykštėno P. Petronio – įsigijo Rokiškio krašto muziejus, ir jie bus eksponuojami pastovioje prakartėlių parodoje.

– Ir kažin kas geriau: laimėti pirmą vietą ar pelnyti galimybę savo darbą parduoti nuolatinei prakartėlių ekspozicijai? – svarstė menotyrininkė A. Počiulpaitė.

Pernai prakartėlių nuolatinę parodą apžiūrėjusi iš Rokiškio kilusios JAV pilietės Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės dukra Monika Sabalis prakartėlių parodos fondui skyrė 1 000 dolerių. Pinigai ir buvo skirti premijuoti autorius ir jų darbams įsigyti.

Du prizus įsteigė rokiškėnų Birutės ir Virginijaus Dapkų ūkis, keturis – Rokiškio krašto muziejus.

Dekanas Eimutis Novikas ir Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė
Emilijos Briedytės nuotr.

Rokiškio krašto muziejaus prakartėlių parodos iniciatorius – italas Andželas Frosio, ilgą laiką šią parodą mecenavęs, gal ir pats nesitikėjo, kad muziejininkų pastangomis ji taps unikaliu Lietuvos reiškiniu. Prakartėlės parodomis keliauja po Lietuvą ir pasaulį, Kalėdoms jas skolinasi bažnyčios. Rokiškio Šv. Mato bažnyčią tebepuošia alytiškio, dukart Liongino Šepkos, o ir prakartėlių parodų laureato Sauliaus Lampicko prakartėlė.

Dekanas E. Novikas bažnyčiai įsigijo vilkaviškiečio Vito Vasiliausko bareljefinį darbą – prieš Kalėdas juo puoš bažnyčią.

Kodėl neatsibosta prakartėlių paroda?

Jau 16 kartą organizuota paroda nekeičia savo temos. Medžiaginis pagrindas irgi išlieka tas pats – medis, molis, vilna, tekstilė, popierius. Kaip sakė dr. A. Počiulpaitė, nesikeičia ir kūrybos kryptys. Išlieka skulptūrinė scena su konkrečiais dalyviais – Marija, Juozapu, kūdikėliu Kristumi, piemenimis, gyvuliais, kartais – ir trimis karaliais. Viskas – lyg iš realybės šou.

Kita kryptis nuo realybės pabėga, lieka siužeto interpretacija. Trečia kryptis – savotiškos paraprakartėlės: bareljefai, pano, paveikslai, spaudai.

Pastovi ekspozicija yra sukaupusi per 130 prakartėlių, absoliučiai nesiskiriančių savo idėjiniu siužetu, vis dėlto, tokių skirtingų.

– Kodėl prakartėlės neatsibosta? Kur šio reiškinio paslaptis? – temainfo.lt klausė dr. A. Počiulpaitės.

– Pirmą prakartėlę 1223 m. sukūrė šv. Pranciškus Asyžietis. Štai kiek metų šie kūriniai neatsibosta. Prakartėlės siužetas – tradicinė šeima, perteikiama nesuskaitomais meniniais vaizdiniais. Ji, kaip ir gyvenimiška šeima, vis kitokia, ją vėl smalsu pamatyti, pažinti. Kūrėjas išgyvena gimimo, žmogaus atėjimo į pasaulį slėpinį, ir kūrinyje mes pajuntame menininko energiją, ji mus veikia. Prakartėlės figūros patinka vaikams, jas apžiūrinėdami vaikais tampa suaugusieji. Be to, prakartėlės tapo ne tik Jėzaus gimimo prisiminimu, bet ir Kalėdų liturgijos dalimi, bei atributu. Juk ir Kalėdų laukimas tarsi vis kitoks. Ar mums kada nors atsibodo Kalėdų eglutė? – kalbėjo menotyrininkė.

Po parodos uždarymo visi susirinko Medžioklės menėje, gėrė arbatą, dalinosi vaišėmis ir įspūdžiais.

– Tarsi šeimos nariai tapome, – apie prakartėlių parodos dalyvius sakė Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė.

Dvaras po truputį tuštėjo. Rokiškio krašto muziejaus prakartėlių paroda sugrįš 2020 m.