„Pramušti druskos sieną”
Rokiškis švenčia gimtadienį. Ketvirtadienį per miestą žygiavo eisena, nešina žibintais, priekyje važiavo automobilis, papuoštas kiškiais ir žalia juosta, ko gero, reiškiančia samanas. Iš paskos ėjo persirengusieji kiškučiais ir Rokiškio kultūros centro direktorius Erikas Druskinas. Už jo – valdžios kiškiai (taip, turbūt, reikia visa tai suprasti) Kultūros skyriaus vedėjas Petras Blaževičius, Savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas, Rokiškio seniūnas Arūnas Krasauskas. Eisena pajudėjo nuo Savivaldybės pastato ir nukeliavo į centrinę miesto aikštę, nešdama žinią: Rokiškis prasidėjo nuo kiškučių, jie nesnaudė ir miestas augo.
Vieni teigia, kad žmonės buvo varu suvaryti, kitiems ši eisena tapo nuoširdumo viršūne.
Pirmąja šventės diena džiaugėsi Seimo narys Vytautas Saulis, dalyvavęs rugsėjo 23-ąją vykusiame rajono Tarybos posėdyje. Anot jo, jeigu iki tokių skandalų prieinama, kažkas Kultūros centre negerai, bet šventinė eisena buvo graži.
Seimo narys, perspėtas, kad eisena nebuvo savanoriška, sakė:
– Na, ir kas? Kartais reikia griežtumo.
„Politinis lėlių teatras”
Šventinį penktadienį rajono Tarybos posėdis svarstė opozicijos iškeltą klausimą, kur dėti folkloro ansamblį „Gastauta“, kuriam Kultūros centre nebėra vietos: Rokiškio krašto muziejuje ar Turizmo informacijos centre jį priglausti. Sunku suprasti, kodėl apskritai ansamblis turi išeiti, kodėl tokiame didžiuliame Centre jam nebeliko vietos. O juk tiek nedaug tereikia – kaip sakė rokiškėnas dailininkas, pedagogas, „Gastautos” narys Arūnas Augutis, kad E.Druskinas išeitų.
– Druskinizmas – kaip stalinizmas – išgarsino Rokiškio miestą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, – Tarybos posėdyje, kitą dieną po kiškučių eisenos, kalbėjo A.Augutis.
Ima vidinis šaipokas dėl to, kad jam kalbant, niekas nežinojo, jog vakare Rokiškio krašto muziejuje bus atidaryta rajono profesionalių dailininkų klubo „Roda” darbų paroda, kurioje – dailininko A.Augučio lėlinis asambliažas.
Ogi vakare klegėdami ir kvatodami į parodą užsuko meras Antanas Vagonis ir jo bičiulis rajono Tarybos narys Algis Čepulis, žinomas visai Lietuvai. Jis, kaip dažnas talentingas žmogus, vieną rytą pabudo įžymybe. Jo nuotraukos iš Rokiškio, iš socialdemokratų sąskrydžio, ėjo per visos šalies socialinius tinklus. Jose – A.Čepulis – raudonas kardinolas, o prieš jį klaupiasi Rokiškio pasaulio valdantieji. Vilkėjo jis Liaudies teatro aktoriaus Antano Rudoko kostiumu, siūdintu senųjų metų palydų miuziklui „Trys muškietininkai”. E.Druskinas „Gastautos” aprėdus laiko užrakintus sandėly, dėl jų grąžinimo kolektyvui kovoja rajono Tarybos opozicija, o socialdemokratams kostiumų jis negaili, atrinko – imkit, renkitės, juokinkit.
– Tai menas! – tvirtino socialdemokratai Tarybos posėdyje, kai imta svarstyti opozicijos Rezoliuciją dėl rasistinių apraiškų ir nepagarbos krikščioniškosioms vertybėms.
Rezoliucijoje neįvardinta nei partija, nei jos aktoriai, bet aiškiai turėta omenyje socdemų sąskrydžio lėlių spektaklį su JAV prezidento galva ant beždžionės kūno. Menas buvo stiprus, už jį teko atsiprašyti. Tik už V.Saulį niekam nereikėjo „kloniotis”, nes jis nekaltas, jam įbruko šventojo paveikslą su Seimo nario V.Saulio galva ir jis jį nešė, nes nežinojo, ką daro.
Tiesa, po Tarybos posėdžio V.Saulis dėl to sąskrydžio taip nusikeikė, jog kažkas jį pavadino „zimagoru”.
„Nekaltas kūdikis, kuris miegojo”
Taigi linksmai juokdamiesi A.Vagonis ir A.Čepulis ateina į „Rodos” klubo parodą.
– Lėlės! – šūktelėjo kažkuris jų.
Ir tikrai: mediniame lange – penkios popierinės lėlės. Nuščiuvo kleketavę vyrai, kai pamatė, kad jie patys ir yra tos popierinės lėlės…
A.Vagonis lange – komunalininkas su šluota. Apačioje žodžiai: „Jis galvoja, kad kai kurie žmonės yra šiukšlės, kuriuos reikia iššluoti.“
E.Druskinas – Barbaras-Rabarbaras su kuoka. „Jis sugeba sugriauti tai, kas buvo kuriama dešimtmečiais“, – teigia užrašas.
Žmonės pasakoja, kad A.Čepulis, pamatęs savo lėlę moteriškais rūbais ir užrašą „Ši aktorė painioja liturginius rūbus su moteriškais ir viskam vadovauja”, teištarė:
– Vis dėlto gražios mano kojos.
P.Blaževičius – prie visų valdžių nekaltas kūdikėlis, pramiegojo, kai vyko didysis kultūros valymas.
Yra ir paties dailininko lėlė su užrašu: „Pučiantis prieš vėją“ (nes nežino, ką daro)“.
Tikrai taip: A.Augutis nežino, kuo viskas baigsis – ar neuždarys valdžia parodos?
Ir skuba rokiškėnai pamatyti asambliažo. Juokiasi jie, pasakoja vienas kitam apie parodą, dalinasi nuotraukomis.
Tik nuotrauka su kanklėmis, kaip lašiniai užsūdytomis geldoje, grąžina į negražią realybę: kur dėtis „Gastautai”, kai rajone – druskinizmas?
„Barbaras-Rabararas”
– Kaip jaučiatės pats, savo darbais sukėlęs tokį ažiotažą? – klausėme dailininko A.Augučio.
– Aš manau, kad kiekvieno žmogaus pilietinė pareiga – pasakyti tai, kas vyksta. Negalima nutylėti. Reikia įvardinti visus tuos dalykus. Aš pats nusprendžiau nebijoti ir rėžti tiesiai. Mes visi gyvenam Rokiškyje, ir kiekvienam ne tas pats, kaip vystosi mūsų miestas. Negalima visko spręsti jėgos principu. Reikia tartis, reikia bent kiek tolerancijos. Parodai pateiktu savo darbu norėjau pasišaipyti iš viso to negražaus Rokiškio laikotarpio, – sakė dailininkas.
Jo pilietiškumas, drąsi kalba birželio 8-osios neeiliniame rajono Tarybos posėdyje ir kitus daro stipresniais kalbėti atvirai apie miesto negeroves.
Ir eis žmonės į „Rodos” parodą, skirtą miesto gimtadieniui, barbarų-rabarbarų pažiūrėti. Visi juos pažįsta, bet patekę į menininko rankas, jie tapo akivaizdžiai juokingi.
– Tai menas, – sako parodos dalyviai.
Tai kasmetinė Rokiškio profesionalių dailininkų klubo paroda, anksčiau vykdavusi pavasarį, bet, muziejininkų prašymu, perkelta į Rokiškio gimtadienį. Joje kasmet dalyvauja apie 10 dailininkų, o šįkart – šeši: Asta ir Ligitas Ketaičiai, Žilvinas Vaičiūnas, Sigutė Klemkaitė, Sigitas Daščioras ir A.Augutis.
Rita Briedienė
Arūno Augučio nuotraukos