Per Atvelykį, balandžio 8 d. 15 val., kviečiame į filmo „Prisikėlimas” premjerą Rokiškio kultūros centro Didžiojoje salėje.
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis visoje šalyje buvo paminėtas labai išradingai: šokome, piešėme, siuvome, mezgėme, skridome, statėme, važiavome, lipdėme, dainavome, bėgome, kūrėme – visko tikrai nesuminėsiu. Esame pilietiška tauta, ir tai labai džiugina: langai, veidai, mašinos, pastatai ir žmonės nusidažė tautinės vėliavos spalvomis.
Mūsų kūrybinė grupė – Laima Bieliūnienė, Darius Baltakys ir Indrė Baltakytė, – susibūrusi prieš keletą metų, taip pat neatsiliko nuo šio tautos šventės minėjimo – bandėme atkartoti šimtmečio senumo Aukštaitijos šv. Velykų tradicijas. Prie sumanymo jungėsi Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai, Šv. Mato bažnyčios dekanas Eimantas Novikas, Bajorų, Kavoliškio, Rokiškio bendruomenės, folkloro ansambliai „Bitula“ ir „Gastauta“, Tremtinių choro dalyviai, gyventojai, rėmėjai. Traukė rokiškėnai iš spintų senus rakandus, maldaknyges, močiučių ir prosenelių paltus, raštuotas pirštines, krepšelius, rankines ir džiaugėsi, kad seniai nenaudojami brangūs širdžiai daiktai bus įamžinti ir įprasminti. Kiti net siuvosi ilgus sijonus, baltas skareles. Sunkiausia buvo rasti aprangos vaikams.
Tai vyko prieš pora metų. Tada per Atvelykį susirinkę į šv. Mišias žmonės atrodė ir jautėsi pakylėti, prisidėję prie istorijos išsaugojimo. Tai buvo tik pirma filmavimo diena. Vėliau filmavimai persikėlė į kitas Rokiškio rajono vietas.
Kadangi pavasario gamta greitai bunda ir žaliuoja, nufilmuoti velykinę gamtą prireikė trejų metų. Pernai pavasarį braidėme po purvą, prausėmės šaltame vandenyje, laukėme debesų ir paukščių danguje, o štai dar prieš pora savaičių nesulaukę ištirpstant sniego barstėme jį druska, kentėme žvarbų vėją.
Nors, atrodo, primityvu, bet šiais laikais ir vištas natūralioje aplinkoje nufilmuoti sudėtinga. Reikėjo vis apgalvoti, kad į kadrą nepatektų šiuolaikinės civilizacijos vaizdai ir garsai – mašinų ūžesys, elektros stulpai, nauji statiniai, literatūrinės kalbos žodžiai. Net šaškių žaidimo kauliukus teko pasidaryti iš kiaulės kojų sąnarėlių. Drabužiai ir batai ne visiems idealiai tiko –spaudė, trynė kojas. Tačiau niekas nesiskundė ir kartojo dublį po dublio daug kartų.
Pavyko užfiksuoti jau seniai pamirštus vaikų žaidimus, Gavėnios išvarymo, žvejojimo, velykinio būgno ant bažnyčios bokštų mušimo, velykavimo, rankų plovimo, prausimosi, pilstymosi vandeniu, bėgimo prie beržų prisiglausti tradicijas. Žmonės keitė darbo tvarkaraščius, į filmavimo vietą vežiojo vaikus, kepė duoną ir pyragus, dažė kiaušinius – ir visa tai darė nemokamai.
Garso takelyje be liaudies instrumentų, skamba Vilijos Urbonienės specialiai šiam filmui sukurta daina ,,Pašauktas vardu“. Ją autorė atlieka kartu su smuikininke Oksana Sadauskiene. Už visą begalinį darbą esame dėkingi visiems prisidėjusiesiems.
Į filmo premjerą kiečiame ir aplinkinių rajonų gyventojus – kupiškėnus, anykštėnus. Šis renginys neabejtinai įstrigs į širdį ir atmintį.
Laima Bieliūnienė
Rokiškio R. Lymano muzikos mokyklos mokytoja