Rokiškėnas Jonas Venslovas šalies žemdirbius subūrė į Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociaciją

Pokalbis su Rokiškio rajono Kalvių kaimo ūkininku, Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos įkūrėjo Jonu VENSLOVU.

– Skelbimų portaluose informacija apie „Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociaciją“ pasirodė vos prieš kelias dienas. Kada įkūrėte asociaciją?

– Asociacija buvo registruota šių metų balandžio 15 d., ir mes tuo labai džiaugiamės.

– Kodėl ėmėtės iniciatyvos telkti šalies ūkininkus į „Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociaciją“?

 Pastaruoju metu tausojamosios žemdirbystės diegimas svarbus ne vien ūkininkams, nes ji prisideda prie šalies gamtos išteklių saugojimo. Atsiranda vis daugiau ūkininkams žinotinų naujų dalykų: prasidės naujasis 2021–2027 m. Lietuvos kaimo plėtros programinis laikotarpis, o jame planuojama skirti dėmesį neariminei žemdirbystei (pvz., žemės ūkio technikai įsigyti, žadamos ir išmokos už deklaruojamus žemės ūkio plotus). Tikėtina, kad teks derėtis, o tada tiesiog jau neliks laiko ieškoti tų, kas užsiima nearimine žemdirbyste ir kas galėtų telktis žemdirbių derybinėms iniciatyvoms. Be to, vis daugiau atsiranda naudingos ir svarbios informacijos – pastebėti viską vienam tikrai nėra paprasta. Dėl šių priežasčių kilo mintys imtis reikiamai koordinuoti neariminės žemdirbystės atstovų reikalus bei įkurti jų poreikiams atstovaujančią asociaciją, kuri taip pat galėtų kompetentingai ginti tokios asociacijos narių viešuosius interesus.

– Jūsų ūkis pirmasis Lietuvoje nuo 2014 m. pradėjo taikyti neariminį žemės dirbimo būdą. Ar ne keista, kad iki šiol nėra žinomas tikslus žemdirbių kiekis, užsiimančių nearimine tausojamąja žemdirbyste?

– Visą tą laiką ne tik ūkininkavome, bet ir įrodinėjome, teikėme praktinius pavyzdžius, demonstruojančius, kokiais būdais neariminė žemdirbystė tausoja gamtą, mažina CO2 išsiskyrimą į atmosferą, kaip kad mėgstu sakyti, – stabdo „sliekų čirškinimą dirvoje“. Lietuvoje iki šiol dar niekas neskaičiavo, kiek ūkininkų šalyje saugo ir tausoja gamtą, užsiima tausojančiuoju ūkininkavimu, kai Vokietijos ūkininkai už tai jau seniai gauna išmokas.
Bendradarbiaujant su kitomis šalies institucijomis (tarp jų ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) buvo parengtas ir patvirtintas „Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 m.“ Šis planas yra platus, bet jame skiriamas dėmesys ir neariminei žemdirbystei.
Teikiant paraiškas, siekiant gauti tiesiogines ir kitas išmokas nuo 2020 m. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje pareiškėjams bus numatyta galimybė „varnele“ pažymėti nustatomą paieškos požymį „Neariminė tiesioginės technologijos sėja“, ir LR žemės ūkio ministerija sužinos ne tik bendrą šalies plotą, kuriame vystoma neariminė žemdirbystė, bet ir tikslų tokį ūkininkavimo būdą puoselėjančiųjų asmenų skaičių. Dėl to prašome „varnele“ pažymėti taikomą ūkininkavimo praktiką.

– Kiek tokį ūkininkavimo metodą taikančių turite Rokiškio rajone?

– Šiuo metu Rokiškio rajone turime 12 ūkininkų.

– Kiek „Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacija“ vienija narių? Kas jie?

– Dabar vienijame 30 Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių, Trakų, Varėnos ir Druskininkų rajonų ūkininkų. Tačiau tikimės, kad Asociacijos narių skaičius augs.

– Kokie artimiausi asociacijos veiklos planai?

– Atsižvelgiant į tai, kad Asociacija nauja ir su tuo susijusias organizacines aplinkybes, tikimės, jog Asociacijos narių  ūkininkų, taikančių šią ūkininkavimo praktiką, gretos vis didės.
Ne tik ūkininkai, bet ir plačioji Lietuvos visuomenės dalis vis labiau supranta neariminės tausojamosios žemdirbystės naudą saugojant gamtą. Taigi visuomenės ir mūsų interesai nesiskiria, todėl Asociacijos narių skaičiaus didėjimui ir mūsų svarbai šalyje yra palankus laikmetis.
Kviečiu visus bendraminčius ūkininkus, pritariančius Asociacijos tikslams, aktyviai vienytis. Taip pat tikimės ir Lietuvos žemės ūkio institucijų bei visuomenės geranoriško palaikymo.


Kalbėjosi Rita Briedienė

Užsk. nr. A20-14