Lapkričio 27 d. Rokiškio kultūros centro Mažojoje salėje su Rokiškio, Kupiškio ir Anykščių rajonų ūkininkais bei medžiotojais susitiko Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas. Susitikimas užtruko, nes ne taip ir paprasta rasti atsakymą į klausimą, kada baigsis afrikinis kiaulių maras (AKM).
Susitikimą organizavo Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos Rokiškio skyriaus pirmininkas Jonas Venslovas; jis ir moderavo renginį.
Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas
Praėjusią savaitę VMVT nustatyti keturi AKM atvejai laukinėje faunoje. Vienas maru užsikrėtęs šernas buvo sumedžiotas Kauno rajono Lapių, du – Rokiškio rajono Obelių, vienas – Jonavos rajono Žeimių seniūnijų miškuose. Šerno gaišena rasta Trakų rajono Rūdiškių apylinkėse.
Kauno, Rokiškio, Jonavos ir Trakų seniūnijos patenka į 3 zoną, kurioje taikomi patys griežčiausi apribojimai.
Siekiant užkirsti tolesnį AKM viruso plitimą, Lietuvos medžiotojai skatinami mažinti šernų populiaciją. Iki 2016 m. gruodžio 15 d. už sumedžiotas šernų pateles bus skiriamos išmokos (už 12-24 mėn. pateles – 50, už vyresnes nei 24 mėn. – 100 Eur.).
Susitikimas užsitęsė: aptarta gervių, gulbių ir kanopinių miško žvėrių pasėliams daroma žala, nugaišusių naminių gyvulių utilizavimo problemos, papildomų išmokų už išskerstas kiaules galimybė.
Verslininkas Zenonas Akramavičius
Žmonėms nedavė ramybės klausimas, kodėl latviai ir estai nebuvo verčiami skersti kiaulių, o lietuvių kiaulininkystės ūkiai tiesiog sunaikinti.
Atsakymo į šį klausimą negauta.
V. Paulauskas papasakojo užsienietišką atvejį, kuomet ūkininkas labai kruopščiai laikėsi visų apribojimų ir išsaugojo savo kiaules, kai tuo tarpu kaimyniniuose ūkiuose jos išdvėsė. Svečias savo kalboje vis primindavo, kad išeinant iš renginio vertėtų pasiimti lapelius-atmintines, kuriose nurodytos sąlygos: jų nuoširdžiai laikantis AKM galima išvengti.
– Bet neužtenka žinoti, kad einant į tvartą reikia persiauti kaliošus. Juos tikrai reikia persiauti, – kalbėjo V. Paulauskas.
Vėliau, jau pasiskaitę tuos lapelius, žmonės piktinosi, kodėl tik šiandien aiškinami apribojimai, nors jie visai nesunkiai įgyvendinami; kodėl visokie mokymai organizuojami tik tada, kai išskersti tvartai, kai įbauginti ūkininkai tik marą ir besapnuoja?
Anot L.Jonausko, prie bendro stalo sėda aplinkosaugos, Žemės ūkio ministerijos bei VMVT specialistai ir ieško sprendimų. Pagaliau sušnekta ir apie tai, kad bendri turėtų būti ir Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos sprendimai.
VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas
Tik 0,5 šerno beturi likti 1 kv. kilometre. Ūkininkai, skaičiuojantys pasėlių žalą, mano, kad reikia armijos pagalbos išgalabyti juos iki vieno. Medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyriaus pirmininkas Jonas Kubilius galvoja kitaip: išnaikinti šernus – sunaikinti medžioklės tradicijas.
V.Paulauskas net kelis kartus priminė Baltarusijos pavyzdį: šaudė šernus medžiotojai, šukavo miškus ir krūmus kareiviai – AKM tebeplinta. Ir Kubą svečias priminė, ir jos vadovą Fidelį Castro. Tik ūkininkui nuo to nelengviau.
Anot V.Paulausko, jau nuo 2016-ųjų pradžios kiaules vėl bus galima auginti. Kai kam AKM taip ir liks mistika: kodėl 99 kiaulių fermas reikėjo išskersti, o 100 – nebe, kas skaičiuos tikrąjį nuostolį, nes žala padaryta ne vieneriems metams, kodėl iki Naujųjų AKM tebegniuždo žemdirbį, o po Naujųjų viskas pasikeis…
Gera žinia: žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasirašė laikinosios išskirtinės paramos, siekiant kompensuoti AKM 3 zonos kiaulių laikytojams dėl kainų skirtumo patirtus nuostolius, mokėjimo taisykles. Jose nustatyta paramos administravimo ir mokėjimo tvarka tiems AKM 3 zonos kiaulių laikytojams, kurie pardavė kiaules skerdykloms ir patyrė nuostolių dėl susidariusio kainų skirtumo, palyginti su šalyje mokama vidutine kiaulių supirkimo kaina. Paramos lėšos bus pradedamos mokėti 2016 m. pradžioje. Bet apie tai žemdirbiai sužinojo jau po susirinkimo.
Rita Aukščionytė
Autorės nuotraukos