Režisierė Vita Vadoklytė: „O mes keliavome per Lietuvą ir spektakliais pasakojome apie du šviesuolius kunigus“

Vita Vadoklytė
Festivalio „Baltijos rampa” archyvo nuotr.

Remiami Lietuvos kultūros tarybos Skapiškio teatras „Stebulė“ bei vaikų ir jaunimo studija „Ku-kū“ keliavo per Lietuvą ir rodė du – „Bobutės susipyko“ ir „Lietuvybės lopšys“ – spektaklius. Anot šių teatrų režisierės Vitos Vadoklytės, projektinės lėšos – tai aktorių finansinė galimybė dalyvauti teatro festivaliuose bei šventėse.

Parėmė Lietuvos kultūros taryba

„Teatrinė kelionė Aukštaitijos kultūros šviesuolių pėdomis” – tęstinis Kupiškio kultūros centro Skapiškio padalinio teatro „Stebulė” bei vaikų ir jaunimo teatro „Ku-kū“ režisierės Vitos Vadoklytės projektas, iš dalies finansuotas Lietuvos kultūros tarybos.

Projektas skapiškėnams suteikė galimybę keliauti po Lietuvą su savo spektakliais. Tai ir galimybė pasitikrinti, kaip skapiškėnus vertina kitų rajonų žiūrovai, pasisemti kolegų – režisierių, kultūros darbuotojų, neprofesionalių teatrų veiklos – patirties ir taip plėtoti teatrinę sklaidą.
2019-aisiais skapiškėnai po Lietuvą keliavo su dviem spektakliais: 1996 m. statyta Kazimiero Čiplio-Vijūno pjese „Bobutės susipyko“ ir 2016 m. kunigo Jono Katelės 185-osioms gimimo metinėms sukurtu spektakliu pagal režisierės V. Vadoklytės scenarijų „Lietuvybės lopšys“.

Pats kunigo K. Čiplio-Vijūno gyvenimas vertas pjesės

– Man svarbu, kad spektaklis „Bobutės susipyko“ padeda garsinti ir šios pjesės autorių, Kupiškio krašte kunigavusį dramaturgą K. Čiplį-Vijūną, 1897 m. gimusį Panevėžio rajono Piktagalio kaime, o 1949 m. Rokiškio Čedasų bažnyčioje suimtą ir myriop ištremtą į Irkutską. Išliko 16 jo pjesių. Jos paprastos, suprantamos, jose dėliojami žmonių išgyvenimai buities, blaivybės, moralės temomis, ir šiandien aktualiomis visai Lietuvai. Su šiuo spektakliu esame kviečiami į respublikinius šalies festivalius ir, turėdami projekto finansinę galimybę, noriai važiuojame. Jei nerengtume projektų, būtume pasmerkti sėdėti vietoje. O mes keliavome per Lietuvą ir spektakliais pasakojome apie du šviesuolius kunigus, – temainfo.lt pasakojo režisierė V. Vadoklytė.

Keturis dešimtmečius buvo nutylima K. Čiplio-Vijūno asmenybė: 1948 m. represuotos jo knygelės „Maušos karčiama“, „Tėvynės auka“ – ir žmogaus tarsi nebūta. „Ačiū Skapiškio kultūros centro ,,Stebulė“ mėgėjų teatro režisierei V. Vadoklytei ir kitiems už pastatytus spektaklius pagal K. Čiplio pjeses, – viga.lt rašo kunigo dukterėčia Joana Viga Čiplytė, knygos „Vaidinimai tik sodžiui. Biografija, dokumentai, laiškai, pjesės. Kazimieras Čiplys-Vijūnas” sudarytoja.

Tiesa, spektaklio „Bobutės susipyko“ 25-mečio proga pastatymas buvo atnaujintas: smarkiai ūgtelėjo mažieji teatralai, keitėsi trupė – senosios liko tik du aktoriai. Kaip teigia Skapiškio teatro statistika, pirmas pastatymas buvo parodytas 49 kartus, antras – apie 30.

Anot V. Vadoklytės, pats kunigo K. Čiplio-Vijūno gyvenimas vertas pjesės.

Kunigui J. Katelei – skapiškėnų spektaklis

Švietėjui kunigui Jonui Katelei pastebimai didesnį dėmesį skiria rokiškėnai nei kupiškėnai, nors 1831 m. gimė jis Kupiškio valsčiaus Suvainių kaime, keli kilometrai nuo Alizavos. Rokiškėnas Leonardas Šablinskas yra įkūręs J. Katelės paramos ir labdaros fondą, remiantį mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos plėtojimo programas. Šio krašto kultūros darbuotojai, muziejininkai skiria nemažą dėmesį J. Katelei pagerbti, išsaugoti atminimą pirmo lietuviško spektaklio „Nepadėjus nėr ko kasti”, J. Katelės pastangomis statyto Naujikuose. Šį rokiškėnų dėmesį tarsi įpareigoja J. Katelės klebonavimas Panemunėlyje, jo kapas miestelio bažnyčios šventoriuje.

Kupiškėnų didžiausias paminklas kraštiečiui daraktoriui, pedagogui, lietuviškos spaudos platintojui ir saugotojui, žurnalistui, švietėjui, kunigui J. Katelei – režisierės V. Vadoklytės pjesė ir spektaklis „Lietuvybės lopšys“, nuolat susilaukiantis didžiulio dėmesio, pelnęs gražių respublikinių įvertinimų įvairiuose Lietuvos mėgėjų teatrų konkursiniuose festivaliuose; jau rodytas per 30 kartų.

Agluonėnų etnografinės sodybos kluone

Per pačias Jonines Skapiškio teatras „Stebulė“ dalyvavo Agluonėnų klojimo teatro šventėje. Šis žemaičių teatras įkurtas 1983 m. etnografinės sodybos kluone. Įkūrė jį Žemaitijos dzūkas Petras Alvydas Treigys ir Klaipėdos universiteto studentai, vadovaujami tuomet docento, dabar jau profesoriaus Petro Bielskio. Teigiama, jog šis klojimo teatras davė pradžią senojo lietuvių teatro atgimimui. 1988 m. būtent čia, Agluonėnuose, surengta pirma Lietuvos klojimo teatrų krivūlė, sugrįžtanti į kaimo etnografinę sodybą kas penkeri metai.

Skapiškėnai spektaklį „Bobutės susipyko“ rodė prie Aukuro kalno. Žaismingi, šmaikštūs jie labai atitiko Joninių šventės nuotaiką, įsilieję ir patys į ją, siautusią Priekulėje, Gargžduose, Karklėje, Tilvikų Beržų slėnyje…Už dalyvavimą teatrų spiečiuje prie Agluonos režisierė V. Vadoklytė ir teatras „Stebulė“ buvo apdovanoti Agluonėnų seniūnijos seniūnės Laimos Tučienės padėka.

Kuršėniečių festivalyje

Birželio 29–30 dienomis spektaklis „Bobutės susipyko“ buvo vertinamas Šiaulių rajono Kuršėnų respublikiniame mėgėjų teatrų konkursiniame festivalyje „Kazimiera Kymantaitė – nacionalinės dramaturgijos puoselėtoja“, skirtame režisierės K. Kymantaitės 110–osioms gimimo metinėms paminėti.

Žiūrovui patinka šis spektaklis. Juo atkuriamas smetoniškos Lietuvos kaimas, panašus į šiandienį: menki niekai gimdo apkalbas, šios – gandus, kol pastarieji virsta „didžiai tikrais dalykais“. Skapiškėnai tai perteikia labai gyvenimiškai, tarsi nė nevaidintų. Šiame konkursiniame festivalyje režisierė V. Vadoklytė pelnė „Geriausios režisierės“ nominaciją. Diplome pasirašo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) mėgėjų meno skyriaus teatro specialistė Irena Maciulevičienė, kultūrologė Bernadeta Markevičienė, režisierius Zenonas Gestautas ir kiti.

Kuršėnų kultūros centro direktorė Jovita Lubienė skapiškėnams įteikė padėką už puikų dalyvavimą šiame konkursiniame festivalyje.

Beje, praėjusių metų kovo 23 d. Varėnoje vykusioje šventėje „Tegyvuoja teatras“ režisierė V. Vadoklytė, jos teatras „Stebulė“ bei vaikų ir jaunimo studija „Ku-kū“ K. Kymantaitės vardo diplomu buvo apdovanoti už ilgametę kūrybinę veiklą, už sukurtus ryškius nacionalinės dramaturgijos spektaklius. Diplomą savo parašais patvirtino LNKC mėgėjų meno skyriaus teatro specialistė I. Maciulevičienė, Šiaulių rajono kultūros centro direktorė J. Lubienė, Kazimieros Kymantaitės dukra aktorė Agnė Gregorauskaitė.

Krivūlėje „Po bitės sparnu“

Rugpjūčio 24–25 dienomis vyko XXXI Lietuvos klojimo teatrų krivūlė „Po bitės sparnu“.

Jau keleri metai V. Vadoklytei tokiuose renginiuose tenka dalyvauti dviejose pareigose – kaip Skapiškio teatrų režisierei ir kaip Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos Prezidentei.

– 2018-aisiais Skapiškio teatras buvo laimėjęs XXX teatrinio festivalio krivūlę, tad įsipareigojau padėti surengti XXXI Lietuvos klojimo teatrų šventę „Po Bitės sparnu“. Iššūkis buvo nemenkas: šventė buvo rengiama per du rajonus ir dvi apskritis: ji vyko Panevėžio rajono Smilgių etnografinėje sodyboje ir Radviliškio rajono Kleboniškių kaimo buities muziejaus klojime. Renginys subūrė Pakruojo, Panevėžio miesto bei rajono, Kupiškio, Pasvalio, Kauno, Klaipėdos, Šilalės ir Kalvarijos teatrus, buvo parodyta 12 spektaklių.

XXXI Lietuvos klojimo teatrų krivūlei skapiškėnai atvežė „Lietuvybės lopšį“. Už jį teatralai ir jų režisierė V. Vadoklytė įvertinti Klaipėdos universiteto ir Lietuvos klojimo teatrų draugijos diplomu, kurį pasirašė vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Universiteto socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys, Laukuvos seniūnas Virginijus Ačas bei Lietuvos klojimo teatrų draugijos pirmininkas prof. P. Bielskis.

Savo padėką skapiškėnams skyrė ir Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio kolektyvas bei jo vadovas Egidijus Prascevičius.

Telaimina ir tesaugo Dievas

Jau daugelį metų „Krivūlę“ globoja Lietuvos klojimo teatrų draugijos pirmininkas prof. P. Bielskis, renginį laimina vyskupas emeritas J. Kauneckas, abu puikiai pažįstantys ir mylintys skapiškėnus, gražiai vertinantys jų „Lietuvybės lopšį“.Skapiškėnai tebesaugo 2018-ųjų krivūlėje už šį spektaklį iš vyskupo rankų pelnytą padėką. „Už jūsų nepaprastą veiklumą atnaujinant klojimo teatrą, ypač už to teatro kūrėjo, didžiojo Lietuvos švietėjo kanauninko Jono Katelės gyvenimo menišką atkūrimą Jūsų teatro vaidinime 125 pirmojo klojimo teatro metinėse dėkoja visa Lietuva, dėkoju ir aš. Telaimina ir tesaugo Dievas Jus ir Jūsų artimuosius, Jūsų darbus ir sumanymus. Už jus meldžiuosi, Jus laiminu“, – padėkoje skapiškėnams rašo vyskupas J. Kauneckas.Ir XXXI krivūlėje vyskupas J. Kauneckas – vis šalia skapiškėnų, vis šalia režisierės V. Vadoklytės, suteikdamas jai stiprybės ir vilties, tarsi žinodamas, koks didžiulis išbandymas tomis dienomis jos laukia…

Kalėdų antros dienos tradicija

Skapiškio teatralai turi tradiciją rinktis Kalėdų antrą dieną – švenčia teatro gimtadienį. Prireikia kelių stalų išdėlioti visiems einamųjų metų padovanojimas. Tarp visų aukščiau išvardintųjų – ir Pasvalio rajono Ustukių pernykštės Žolinių šventės „Žolyną skinsiu, vainiką pinsiu“ padėka. Už spektaklį „Bobutės susipyko“ žiūrovai net atsistojo padėkoti skapiškėnams plojimais.

– Ustukiuose mūsų teatro mylėtoja, „Senovinių kupiškėnų vestuvių” režisieriaus ir piršlio vaidmens atlikėjo Povilo Zulono dukterėčia Birutė Smičienė pasveikino mus ir padovanojo mums audinių bei sendaikčių iš Zulonų giminės kraičių skrynių. Esame sužavėti ir sujaudinti tokiu ypatingu dėmesingumu mūsų veiklai, teatrui, kultūrai… – temainfo.lt pasakojo režisierė.

Vaidino jungtiniame spektaklyje „Amerika pirtyje“

Padėkos ir įvertinimų raštai primena ir Marcinkonių „Širšių medaus“, Dusetų „Kaukadienio Dusetose“, Varėnos „Tegyvuoja giraitė“, Ignalinos „Kaimynų teatro festivalio“ šventes ir teatrinius renginius. Neišblėsta įspūdžiai ir Baltijos šalių mėgėjų teatrų festivalio „Baltijos rampa“, liepos 4–7 dienomis vykusio Kretingoje, akimirkos. Pernykštis festivalis, skaičiuojantis 50-uosius gyvavimo metus, paeiliui rengiamas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, buvo skirtas Pasaulio lietuvių metams ir pirmo lietuviško vaidinimo – Keturakio komedijos „Amerika pirtyje“ – 120 metinėms paminėti. Ta proga Lietuvos, Latvijos ir Estijos teatrai pastatė jungtinį spektaklį „Amerika pirtyje“. Buvo ir jaudulio ir juoko: vaidinime skambėjo ne tik Lietuvos regionų – ir kupiškėnų – tarmė, bet ir latvių bei estų kalbos.

Už dalyvavimą ir kūrybinę dovaną Baltijos šalių mėgėjų teatrų festivaliui „Baltijos rampa“ teatrui „Stebulė“ ir jos režisierei V. Vadoklytei įtekta padėka.

Sunku net minėti: pernai skapiškėnai amžinybėn palydėjo keturis teatrinės bendruomenės žmones. Buvo netikėtinai skaudūs metai.

Rita Briedienė
Teatro „Stebulė“, vaikų ir jaunimo studijos „Ku-kū“ archyvo bei Antano Untydi nuotraukos

Užsk. nr. A20-02