Buvo spėlionių, ar Rokiškio krašto muziejaus Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose vyks renginys „Išsaugotos Lietuvos vėliavos”. Įvyko. Pagerbta 11 vėliavų, plevėsavusių reikšminguose Rokiškio kraštui įvykiuose, medaliu „Už nuopelnus Rokiškio kraštui“ apdovanota 20 žmonių.
Šaulių sąjungos vėliava
Seniausius įvykius mena tarpukario Lietuvos šaulių sąjungos vėliava. Ši sąjunga – visuomeninė organizacija, buvusi didžiuliu autoritetu Lietuvos ir rajono visuomenėje, vienijusi Nepriklausomybės kovų dalyvius, aktyvius visuomenininkus. Sovietams okupavus Lietuvą sąjungos nariai, o ir pati vėliava tapo sovietų priešu. Pokariu nemaža šaulių dalis pasirinko Laisvės kovotojo gyvenimą – žuvo ar buvo ištremti.
Partizanų trispalvė
Vėliavų rikiuotėje – 1944–1951 m. Vytauto apygardos Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanų Lietuvos trispalvė, išsaugota partizano ryšininko, Obelių muziejaus įkūrėjo, žymaus kolekcionieriaus, Rokiškio krašto muziejui dovanojusio savo kolekcijos eksponatų daugiau nei už 100 tūkst. eurų, šviesios atmintis muziejininko šviesaus atminimo Andriaus Dručkaus.
Sunaikino sovietinis saugumas
Renginyje pagerbtas Jūžintų krašto patriotas Gintaras Katinauskas, 1988-ųjų vasario 16-osios išvakarėse ant Jūžintų miestelio vandens bokšto kartu su draugais iškėlės Lietuvos trispalvę, slapta pasiūtą namuose. Šią vėliavą sunaikino sovietinis saugumas.
Laisvės kovų istorijos muziejaus parodoje saugomi tarpukario Lietuvos kariuomenės vėliavų fragmentai bei išniekinti religiniai simboliai. Vėliavos sovietmečiu buvo suplėšytos ir išmestos, siekiant ištrinti bet kokią Nepriklausomybės apraišką.
Slėpta po pamušalu
Legenda tapo šviesaus atminimo rokiškietės Monikos Žemaitaitytės-Deksnienės vėliava, išsaugota sovietmečiu, paslėpta po palto pamušalu. Trispalvę tarpukariu pasiuvo Monikos sesuo Petronėlė Žemaitaitytė, gyvenusi Obeliuose, kartu su broliu kunigu Juozapu Žemaitaičiu. 1988 m. lapkričio 9 d. ši vėliava buvo iškilmingai pašventinta Šv. Mato Apaštalo evangelisto Rokiškio bažnyčioje, o po Nepriklausomybės paskelbimo politinis kalinys Juozas Barisa pirmą kartą ją iškėlė Nepriklausomybės aikštėje, tuomet dar vadintoje tarybų. Šiame renginyje dalyvavo apie 10 000 žmonių.
Plevėsavusi Vingio parko mitinge
Išsaugota ir 1988 m. liepos mėnesį Vingio parko mitinge plevėsavusi rokiškėnų vėliava. Šio įvykio išvakarėse savo namuose ją pasiuvo sąjūdietis Algis Kuolas. Ši vėliava, tapusi šeimos relikvija, buvo Atgimimo organizuotų mitingų ir akcijų dalyvė; saugoma Rokiškio krašto muziejuje.
Rokiškėnų šaulių vėliava
1990 m. atkurta Lietuvos šaulių sąjunga tęsia garbingas tradicijas. Parodoje – rokiškėnų šaulių vėliava.
Sausio 13-osios nakties vėliava
Tarp kitų vėliavų – Sausio 13-osios nakties vėliava. Ja buvo užtiestas stalas, prie kurio 1991 m. sausio 13-osios naktį kunigas Robertas Grigas Laisvės gynėjams, susirinkusiems prie šalies Parlamento, aukojo šv. Mišias.
Obelių krašto vėliava
Obelių kraštas garsėja Laisvės kovų istorija bei visuomeninėmis, pilietinėmis tradicijomis, aktyviu dalyvavimu pilietinėje veikloje. Dailininkas, grafikas Arvydas Stanislovas Každailis sukūrė Obelių miesto herbą, patvirtintą 1993 m. rugsėjo 8 d. Šiuo pavyzdžiu sukurta ir Obelių vėliava.
Gedimino pilies bokšto vėliava
Vėliavų rikiuotėje yra ir jaunimo pasididžiavimas – Gedimino bokšto vėliava. 2014 m. sausio 1 d. nuo Gedimino bokšto nuleista vėliava perduota Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos bendruomenei. Ji įvertinta už pilietinę veiklą bei 1919–1920 m. žuvusių Lietuvos karių savanorių kapų priežiūrą.
Sėlynės bendruomenės dovanota
2019 m. vasario 16-osios rytą rokiškėnai iškilmingai iškėlė vėliavą šalia paminklo, skirto 1949-ųjų Vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signataro rokiškėno Leonardo Grigonio-Užpalio atminimui įamžinti. Ši vėliava – Sėlynės bendruomenės dovana Rokiškio kraštui. Nešama vėliava raitelių kolonoje vėliava nukeliavo iki Rokiškio Nepriklausomybės aikštės. Ją nešė raitelė, aktyvi visuomenininkė, tautodailininkė Birutė Dapkienė. Pažymint atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį vėliava iškilmingai buvo iškelta Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje. Parodoje – ir ši vėliava.
Baltijos kelio vėliava
2019 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus–Panevėžio greitkelio 115 kilometre, 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelio rokiškėnų stovėjimo vietoje, vėliavą kartu su Rokiškio krašto sąjūdiečiais, jaunaisiais šauliais ir Jurgio Kairio vardo Skautų draugovės jaunimu iškėlė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Tai vėliava, pirkta visuomenės lėšomis. Rengdamiesi paminėti „Baltijos kelio“ akcijos 30-metį Rokiškio krašto sąjūdiečiai kreipėsi į Lietuvos pilietinę bendruomenę, prašė paaukoti lėšų vėliavų stiebams pastatyti 115 kilometre.Buvo ne tik pastatyti du vėliavų stiebai, bet ir įsigytos vėliavos. Vieną jų 2019 m. rugpjūčio 23 d. kartu su Rokiškio krašto sąjūdiečiais, jaunaisiais šauliais ir Jurgio Kairio vardo Skautų draugovės jaunimu iškėlė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Už nuopelnus Rokiškio kraštui
Renginį „Išsaugotos Lietuvos vėliavos” rėmė Rokiškio rajono verslo klubas. Verslininkų lėšomis menininkas Igoris Skripka pagamino medalius „Už nuopelnus Rokiškio kraštui“. Klubo prezidentas Irmantas Tarvydis juos įteikė Vytautui Šukiui, Birutei Dapkienei, Leonui Jankauskui, Eleonorai Baršienei, Juozui Barisai, Algiui Kuolui, Aldonai ir Algimantui Svarnavičiams, Asociacijai „Andriaus Dručkaus iniciatyva“, Dijanai Meškauskienei, Rimantei Norvaišienei, Vytautui Masiuliui, Algiui Veikšiui, Rimai Žėkienei, Gintarui Katinauskui, Jurgitai Raugienei, Audronei Baltuškaitei, Obelių bendruomenei, Raimondui Tarvydžiui, Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506 pėstininkų kuopai.
Vėliavų istorijas apžvelgė Rokiškio krašto muziejaus Laisvės kovų istorijos skyrius vedėjas Valius Kazlauskas.
Parengė temainfo.lt
Stasio Meliūno nuotraukos