Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos bendruomenė pagerbė buvusių gydymo įstaigų vadovų atminimą: prieš penkerius metus mirusiam direktoriui Arvydui Šimkūnui ir pernai amžino poilsio išėjusiam psichiatrui Eugenijui Mikaliūnui pagerbti atidengtos atminimo lentos bei surengta mokslinė konferencija, kurios metu pranešėjai dalinosi ir prisiminimais apie kolegą, draugą, mokytoją šviesios atminties gydytoją psichiatrą Eugenijų Mikaliūną.
Drauge dirbti buvo garbė
A.Šimkūnas ligoninei vadovavo 14 metų (1973–1987). Įstaigos darbuotojai šį laikotarpį vadina aukso amžiumi, o psichiatras A.Šimkūnas prisimenamas su didžiule meile. Dėl ligos iš darbo pasitraukusį vadovą pakeitė iš Rokiškio atvykęs psichiatras E.Mikaliūnas, šiam darbui skyręs 27-erius metus; dirbęs čia iki 2015 m. balandžio mėnesio. Rokiškio psichiatrijos ligoninė E.Mikaliūnui buvo pirma darbovietė, čia dirbta nuo 1975 iki 1989 metų.
Visa bendruomenė ir pagerbė abu ilgamečius Psichiatrijos klinikos vadovus.
Atminimo lentų atidengimo ceremonijoje kalbėjusi Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas Vaiva Makštutienė pastebėjo: nė vienas šių gydytojų nebūtų norėjęs, kad šiandien kas nors kalbėtų liūdna gaida. Mat abu tryško ne tik meile gyvenimui, darbui, juos supantiems žmonėms, bet ir mokėjo gerbti bei vertinti visa, kas vyko šalia jų.
– Su gydytoju Eugenijumi teko bendrauti daugiau. Mokykimės iš jo tų bendrųjų gyvenimo kanonų: mylėti gyvenimą, mylėti darbą, šeimą, pomėgius, sugebėti visa tai įvertinti, deklaruoti ir nešti aukštai iškelta galva, – kalbėjo gydymo įstaigos vadovė ir skatino džiaugtis dėl to, kad šie gydytojai buvo šalia, bei prisiminti, su kokiais garbingais kolegomis teko dirbti kasdien.
Prisiminė bendravardį Eugenijų Mikaliūną ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
– Kai sužinojau, kad iškeliavo, pasidarė nejauku. Mes nežinome savo valandos, kurią Viešpats pakvies mus į amžinybę, todėl gyvenimą branginkime. Prisiminimas vadovų tegu būna šviesus ir viltingas, – sakė sielovadininkas; jam antrino ir ligoninės kapelionas kunigas Darius Marcinkevičius.
Pedagogė Branguolė Šimkūnienė, gydytojo A.Šimkūno našlė, pasidalino brangiais sutuoktinio gyvenimo prisiminimais ir dėkojo visiems, prisidėjusiems prie atminimo įamžinimo.
– Man teko laimė gyventi šalia nepaprasto žmogaus. Jis labai laukė to pavasario, sakė, jog bus 33 metai, kai jis gyveno su manim, ir 33 metai, kai gyveno be manęs. Deja, to pavasario nebesulaukė, – skaudžiais 2010-ųjų pavasario prisiminimais dalinosi B.Šimkūnienė ir gydymo įstaigai dovanojo 1998 m. albumą, saugojantį to meto ligoninės gyvenimo akimirkas.
Vaikams perduota meilė psichiatrijai
Atminimo lentų atidengimo ceremonijos dalyviai buvo pakviesti į mokslinę praktinę konferenciją „Psichikos sveikatos priežiūros raida Lietuvoje“, skirtą gydytojui psichiatrui E.Mikaliūnui atminti. Konferenciją pradėjusi Psichiatrijos klinikos direktorės pareigas laikinai einanti Ilona Pavlavičienė sakė, jog E.Mikaliūno vardas svarbus ne tik Šiauliuose dirbantiems psichikos sveikatos specialistams, bet ir visai Lietuvai.
Lietuvos psichikos sveikatos vadybos asociacijos pirmininkas Martynas Marcinkevičius neslėpė: sunku kalbėti Chirurgijos korpuso konferencijų salėje, kur prieš metus atsisveikinta su E.Mikaliūnu; jo bei kitų garbingų kolegų
atminimas buvo pagerbtas tylos minute.
– Eugenijus savo meilę psichiatrijai perdavė savo penkiems vaikams – auklėdamas juos ar genais, – sakė pirmininkas ir pakvietė kalbėti medikų Eugenijaus ir Onos Mikaliūnų atžalas Vitą, Oną, Gediminą, Tomą ir Joną.
Rengti konferenciją, skirtą savo sukakties 65-erių metų proga, planavo ir pats E.Mikaliūnas. Tai žinojo ne tik konferencijoje kalbėję kolegos, bet ir jo vaikai. Duktė Vita neslėpė, jog tėtis planavo po metų baigti karjerą ligoninėje, deja, to nesulaukė. Neslėpdami ašarų duktė Vita ir sūnus Jonas dalinosi savo bei brolių ir sesers prisiminimais apie tėvą. Daugelis prisiminimų neatsiejami nuo jo darbo, nes visai šeimai teko gyventi Psichiatrijos ligoninės darbo ritmu. Ligoninėje praleista ne viena valanda po pamokų, drauge dalyvauta šalies ir užsienio konferencijose, psichikos ligonių šventėse, savanorystės veikloje. Namie taip pat buvo dalinamasi idėjomis, kurias E.Mikaliūnas planavo įgyvendinti darbe: namuose nuolat lankydavosi garsūs psichiatrijos atstovai, kolegos iš užsienio, tapę šeimos draugais.
Net ir virtuvėje E.Mikaliūnas savo atžaloms kalbėjo apie žmogaus kūną, sielą, skatino mokytis anglų kalbos, kurios prireikdavo ir namie, kai pietaudavo drauge su tėvo svečiais iš užsienio.
Plungės šeimos centre dirbantis sūnus Jonas neslėpė pasididžiavimo savo tėvu. „Šaunų tėtį turi“, – ne retai girdėjo Mikaliūnų vaikai draugų žodžius, kurie tada glostė širdį, o dabar spaudžia nesulaikomas ašaras.
Pranešimus lydėjo prisiminimai
Chirurgijos korpuso salėje surengtoje psichiatrų konferencijoje „Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų raida Lietuvoje“, skirtoje E.Mikaliūnui atminti, kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Mokslų akademijos
Psichiatrijos klinikos beiklinikos rezidentūros bazės Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovai, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus Universiteto, Vilniaus psichikos sveikatos centras, Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovai.
Konferencijoje buvo perskaityti aštuoni pranešimai aktualiomis psichikos sveikatos temomis. Tačiau visi pranešėjai pirmiausia dalinosi prisiminimais apie E.Mikaliūną, su kuriuo siejo ne tik kolegiški darbo santykiai, bet ir šiltas, nuoširdus bendravimas.
Konferencijoje dalyvavo gydytojai psichiatrai, gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrai, psichoterapeutai, psichologai iš daugelio šalies psichikos sveikatos gydymo įstaigų, kuriems yra brangus gydytojų psichiatrų Arvydo Šimkūno ir Eugenijaus Mikaliūno atminimas.
Konferencijoje dalyvavo ir Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius Algimantas Liausėdas, daktarė Rūta Bandžiulienė.
Zita Katkienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė
Autorės nuotraukos