Prof. Liudas Mažylis: „Šį dokumentą norės pamatyti kiekvienas”

Penkeriems metams į Lietuvą atkeliaus 1918 m. vasario 16-osios Akto originalas lietuvių kalba, pernai kovo 29 d. Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio atrastas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve.

Kol kas neskelbiama, kada tiksliai šis dokumentas atkeliaus į Lietuvą ir kur jis bus laikomas.

– Kai kurie mano, kad Vasario 16-osios Aktas turėtų keliauti per Lietuvos didžiuosius miestus. Ar tokia bent menka galimybė egzistuoja? – teiravomės profesoriaus L. Mažylio.

Profesorius Liudas Mažylis. temainfo.lt archyvo nuotr.

– Tai labai klastingas klausimas. 2017-aisiais aš dalyvavau procese, kai Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai pasirašė politinį susitarimą, kad Aktas bus vežamas į Lietuvą ir eksponuojamas. Yra parašyta, kad Aktas perleidžiamas archyvui su galimybe jo tikslinio eksponavimo. Kas yra tikslinis eksponavimas ir tai, kad Vasario 16-osios Aktas turi būti eksponuojamas tik Vilniuje, ten nėra parašyta. Vargiai tikiu, kad jis pervažiuotų per visas 60 savivaldybių. Bet į Kauną jis tikrai turėtų atkeliauti (profesorius nusijuokė). Manau ir kiti didieji Lietuvos miestai – Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – turėtų jį pamatyti. Tik apie tai dar nėra jokių kalbų ir jokio pažado, nors, kai kuriems tokia galimybė mirga.

– Keliaujate po Lietuvą. Praėjusį lapkritį lankėtės Rokiškio Obelių miestelyje, kur laisvės kovų istorijos muziejaus kieme buvo atidengtas partizanų bunkeris – edukacinė priemonė. Kaip obeliečiams pavyko Jus prisikviesti?

– Mes esam kolegos su šio miestelio muziejininku Andriumi Dručkumi. Abu  – Kauno tarybos pirmosios kadencijos deputatai. Mus sieja bendra penkerių metų veikla, kuri sutapo su Lietuvos nepriklausomybės atgavimu 1990 metais. Matosi šio žmogaus didžiulė energija, todėl su malonumu grąžinau skolą – atsiradau Obeliuose. Be to, galėjau pamatyti muziejų. O pamačiau dar ir tai, kad čia labai gyvas ryšys tarp kartų – jaunimas gali prisiliesti prie senesnės ir dar senesnės istorijos.

– Ar su Kupiškiu Jus dar sieja koks nors gyvas ryšys?

– Su Kupiškiu mano ryšys labai glaudus: mano senelis Pranas Mažylis gimė tuometinėje Rokiškio apskrityje, šiandieninio Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijoje. Šileikiškio kaimas – mano senelio gimtinė. Tik gaila, kad ten nieko jau neišlikę, viskas – atsiminimuose.

– Esate buvęs Šileikiškyje?

– Taip taip! Mane mažiuką ten nuveždavo. Senelio gimtinėje esu buvęs keletą kartų.

– Ar Skapiškio krašte dar likę giminių?

– Giminių dar yra šiame krašte, ir kartkartėmis susitinkama. Tik, kaip gyvenime būna, artimas giminystės laipsnis nebūtinai reiškia dažną bendravimą. Kartais ir su tolimesniu gimine tenka susitikti dažniau. Šiuo metu ryšiai mane labiau sieja su kitomis – suvalkietiškomis – giminės šakomis.

– Jūs visiems lietuviams tapote giminaičiu. Ar pats jaučiate žmonių dėmesį, dėkingumą už atrastą Vasario 16-osios Aktą?

– Žinoma, kad jaučiasi! Štai, žiūrėkit: kalbuosi su Obelių gimnazistais, ir nėra nė vieno tokio, kuriam reikėtų išmanų telefoną prisiglaust ir naršyt. Mes kalbam valandą ir dar yra klausimų, ir nesiskirstom. Matosi, kad jauniems žmonėms istorija yra labai svarbu. Manau, kad ir socialiniai tinklai jaunus žmones sutelkia tam. Dėmesys istorijai yra tikrai labai didelis. Tad ir Vasario 16-osios Aktas žmonėms yra neįtikėtinai reikšmingas.

– Kaip manote, ar daug žmonių norės pamatyti Vasario 16-osios Aktą?

– Gal ne kiekvienas turės tokią galimybę, bet šį dokumentą norės pamatyti kiekvienas. Neabejoju.

 

 Kalbėjosi Rita Briedienė