Norinčiųjų padėti gėlių buvo daug
Sausio 14-ąją dar gerokai iki vidurdienio, kuomet buvo numatytas 26-ojo bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu” startas, sostinės Antakalnio kapinių prieigose jau buvo susiformavę dideli kamščiai: dešimtys autobusų, šimtai lengvųjų automobilių užkimšo siauras Antakalnio gatveles. Tokia transporto priemonių gausa neverta stebėtis: atvažiavo per 6000 bėgimo dalyvių. O kur dar juos palaikantys draugai, artimieji! Tarp bėgikų – gausios rokiškėnų ir kupiškėnų gretos.
Gražią tradiciją – bėgimu pagerbti Sausio 13-osios aukas – puoselėja Krašto apsaugos savanorių pajėgų 504-oji Kupiškio ir 506-oji Rokiškio kuopos, šių rajonų šauliai, bėgimo entuziastai. Tad ir jie gerokai pagausino rekordinį bėgikų būrį.
Prieš bėgimą – kaip ir visada – daugelis jo dalyvių lankė Antakalnio kapinėse palaidotų Sausio 13-ąją žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kapus. Norinčiųjų padėti gėlių, uždegti žvakutę buvo tiek daug, kad net teko laukti eilėje.
Bėgime dalyvavo ir kariai, ir kūdikiai
Labiausiai matomoje vietoje, prie pat renginio vedėjų, išsirikiavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai, tarp jų – Kupiškio ir Rokiškio kuopų savanoriai. Čia pat – ir NATO sąjungininkų Čekijos karių būrys su vėliava. Šalia šmėžuoja amerikietiškos uniformos: ir JAV kariai bėgimu pagerbė žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.
Itin gausios Lietuvos kariuomenės pajėgos bėgo ištisais pulkais. O kur dar šaulių, skautų būriai!
Bėgikų gretose – ir Japonijos ambasadorius, ir Ukrainos, Gruzijos vėliavėlėmis pasipuošę žmonės. Bėgikų amžius įvairus – daugiau nei 9 km trasą buvo pasirengę įveikti ir senjorai, ir moksleiviai, ir šeimos su mažyliais, dar nemokančiais vaikščioti: ne vienas bėgikas prieš save stūmė trispalve padabintą vaikišką vežimėlį.
Šiame bėgime niekas nesivaržė
Bėgti nebuvo lengva: gatvės šlapios, ėmė snigti. Lyg tyčia bėgikams ant kelio atsirado netikėta kliūtis: maždaug trasos viduryje, ties Lietuvos Edukologijos universitetu, nutrūko troleibuso elektros laidai, ir buvo užblokuotos net dvi eismo juostas.
Bėgimo tempas spartus: kol Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos autobusas, vežęs bėgikų palaikymo grupę – šios gimnazijos jaunuosius skautus ir jų vadovę Eleonorą Baršienę, progimnazijos direktorių Zenoną Pošiūną, istoriką Valių Kazlauską ir Seimo nario Raimundo Martinėlio padėjėją istorikę Liną Dūdaitę-Kralikienę – spėjo atvykti prie televizijos bokšto, o po kelių minučių finišo liniją jau kirto pirmieji bėgikai.
Šiame bėgime niekas nesivaržė dėl nugalėtojo titulo: kiekvienas dalyvis buvo nugalėtojas. Kiekvienam bėgikui kariškiai įteikė labai dailų atminimo medalį, todėl bėgusieji patys rinkosi trasos įveikimo tempą.
Sunkiausia įkalnė – ties „Panoramos” prekybos centru
Neilgai trukus atbėgo ir pirmieji Juodupės, Pandėlio, Obelių šauliai. Jų gretose pirmas atbėgo juodupėnas Valentinas Rokas ir pandėlietis Dominykas Diponas.
V. Rokas „Gyvybės ir mirties kelio” bėgime dalyvavo jau antrą kartą. Vaikinas startavo pačiame bėgikų kolonos gale. Tačiau bėgti lėtu tempu jam buvo nepatogu ir jis pamažu ėmė lenkti lėtesnius bėgikus. Kaip pats sako, sunkiausia buvo įveikti nemažą įkalnę ties „Panoramos” prekybos centru – net šoną pradėjo diegti.
– Pakeičiau bėgimo tempą: ėmiau bėgti mažais žingsneliais. Skausmas praėjo, ir vėl bėgau įprastu tempu, – pasakojo jis.
Valentui pavyko aplenkti daugiau nei pusę bėgimo dalyvių. Distanciją jis įveikė per 52 min.
Sergejus Afanasjevas: „Bėgome darniu karių būriu”
Kariuomenės pulkai bėgo darniai, kariai nešė savo dalinių vėliavas.
Viliaus Kazlausko nuotr.
Neužilgo prie finišo sušmėžavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų vėliava: auksiniai sukryžiuoti kardai ir ąžuolo lapai raudoname fone. Už jos matyti ir Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kuopų vėliavos. Darniame būryje šmėžavo ir kupiškėnų savanorių, vadovaujamų kapitono Boriso Gembickio, veidai.
Keliomis sekundėmis vėliau finišo liniją kirto ir rokiškėnai kariai savanoriai. Jų grupė finišavo kartu.
– Ar sunku buvo įveikti „Gyvybės ir mirties kelią”? – klausėme 506-osios kuopos vado kapitono Sergejaus Afanasjevo.
– Bėgome darniu karių būriu, visą trasą palaikėme vienodą tempą, tad finišą pasiekėme labai lengvai, – savo karių apsuptyje šypsojosi S. Afanasjevas, pasidabinęs atminimo medaliu.
Rokiškėnai kariai distanciją įveikė per 1.05 val.
Belaukdami rokiškėnų šaulių finišo, kariai savanoriai pamatė ir ėmė kviesti draugėn Lietuvos kariuomenėje tarnaujančius ir su savo tarnybos draugais bėgusius kraštiečius Justą Kariniauską bei Matą Cibulskį. Šie mielai prisijungė prie 506-osios kuopos karių savanorių. Taigi, prie finišo linijos bendroje nuotraukoje su Rokiškio vėliava įsiamžino gausus rokiškėnų bėgikų ir juos palaikiusiųjų būrys.
Pakeliui namo jaunieji Rokiškio rajono šauliai ir skautai stiprinosi Rokiškio verslo klubo narių įdėtomis vaišėmis: sumuštiniais, bandelėmis, gaiviaisiais gėrimais.
Lina Dūdaitė-Kralikienė
Istorikė, politologė