Premija įvertintas „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“

Rokiškio rajono meras Vytautas Vilys (karėje) ir premijos steigėjas Jonas Dovydėnas. T. Barausko nuotr.

Birželio 6 d. Rokiškyje poetui ir eseistui Donaldui Kajokui buvo įteikta Liudo Dovydėno literatūrinė premija: ji jam atiteko už romaną „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“.  L.Dovydėno premija skiriama už geriausią naują lietuvišką praėjusių kalendorinių metų romaną.

D.Kajoką  neįprasta vadinti prozininku. Jis žinomas savo eilėraščių  rinkiniais „Karvedys pavargo nugalėti“, „Mirti reikia rudenį“, „Meditacijos“ (už pastarąją 1999 m. jam buvo suteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija), „Drabužėliais baltais“, „Žuvusi avis“, „Tylinčiojo aidas“, „Lapkritis veidrodyje“…

„Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ – antrasis D.Kajoko romanas. 2007 m. jis parašė „Kazašą“, o  visai neseniai pasirodė  jo prozos kūrinys „Lapės gaudymas“.

Premijos teikimas vyko Rokiškio  šv. Mato bažnyčios Juozapo koplyčioje.

„Prieš gerą pusmetį rajono savivaldybės J.Keliuočio viešojoje bibliotekoje buvome surengę rašytojo D.Kajoko ir visuomenės susitikimą. Tąkart rokiškėnai vieni pirmųjų turėjo galimybę pažinti knygą „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“. Nenorėjome, kad premijos teikimas vyktų toje pačioje vietoje, todėl svečius pakvietėme į koplyčią“, – „TEmai“ pasakojo bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė.

Anot dalyvių, neįprasta aplinka labai tiko šiam renginiui.

L.Dovydėno kasmetinės premijos konkursą skelbia Lietuvos rašytojų sąjunga. Du metus premija buvo teikiama Vilniuje, o nuo 2008 m. – Rokiškyje.

L.Dovydėnas  gimė 1906 m.  Tris pradžios mokyklos skyrius jis baigė Rokiškio rajono Čedasų pradžios mokykloje. Žurnalistas, rašytojas, vienas produktyviausių prieškario Lietuvos kūrėjų – teigia enciklopedijos, nors ilgą laiką šis žmogus buvo užmarštyje.

1944 m. rašytojas su šeima pasitraukė į Vakarus, karo audros jį atskyrė nuo savųjų. Vėliau susitikusi šeima apsigyveno Vokietijos pabėgėlių stovykloje, o 1949 m. persikėlė į JAV. L.Dovydėnas dirbo žurnalisto darbą, redagavo žurnalus „Nemunas“ ir „Lietuvos kelias“, 1998 m. su žmona jis sugrįžo į Lietuvą. Mirė 2000 m.

L.Dovydėnas parašė per 20 knygų. Už atsiminimų knygą „Mes valdysim pasaulį“, pasirodžiusią 1970 m., pasakojančią apie  stalinizmo nusikaltimus lietuvių tautai ir žmonijai,  publicistas buvo paskelbtas liaudies priešu: jo gausi kūryba buvo nutylėta, ji nebuvo  minima nei vidurinėse, nei aukštosiose mokyklose. Daugelis niekada nėra skaitęs apsakymų rinkinių „Cenzūros leista“, „Žmogus be batų“, „Vasaros vidudienis“, romano „Broliai Domeikos“ …  Beje, 1936 m. už pastarąjį kūrinį L.Dovydėnui  buvo įteikta Valstybės premija.

L.Dovydėno sūnus fotografas Jonas Dovydėnas, siekdamas įamžinti tėvo atminimą, ir iniciavo L.Dovydėno vardo kasmetinės premijos konkursą. Kasmet 15 tūkst. litų  jis skiria laureatui, o dar 2 tūkst. litų – komisijos veiklai.

Premija gali būti teikiama ir po autoriaus mirties, tačiau ji niekada neskiriama du kartus tam pačiam rašytojui.

Pernai L.Dovydėno premija teko rašytojui Vladui Kalvaičiui (gim. 1929) už novelių romaną „Sustiprinto režimo barakas“, 2011 m. – rašytojui ir vertėjui Valdui Papieviui (gim. 1962 m.) už romaną „Eiti“,   2010 m. – Vytautui Martinkui (gim.1943 m.) už romaną „Žemaičio garlėkys“, 2009 m. – poetui, prozininkui ir dailininkui Leonardui Gutauskui (gim. 1938 m.) už romaną „Daiktai“, o 2008 m. – rašytojui Romualdui Granauskui (gim. 1939 m.) už romaną „Rūkas virš slėnių”.

Birželio 13-ąją šių metų laureatas D.Kajokas švęs 60-ąjį jubiliejų.  Premiją jam įteikė sąjungos pirmininkas Antanas A.Jonynas, jį sveikino renginio organizatoriai ir svečiai.

 

temainfo.lt