„Arbotinė“ persikelia kitur
Senos „Arbotinės” pastatas
Jei visas tris – nuo spalio 12-osios iki 14-osios – dienas išliks toks puikus oras, tai Rokiškio rajono Kamajų šventė „Kuc kuc Kamajuos!”, minėsianti miestelio turgaus 80-metį, bus pagerbta tarp pačių gražiausių šio rudenio dienų. Trim paroms Kamajai susigrąžina Respublikos statusą – net miestelio medžiai pasipuošė šioms iškilmėms.
Jau prieš mėnesį išsiuntinėti kvietimai, išklijuotos afišos ir skelbimai: trijų dienų šventės repertuaras didžiulis, renginių – visiems skoniams.
Vienas didžiausių netikėtumų – „Kuc kuc Kamajuos!” šventės „Arbotinė” keičia vietą. Ši įstaigėlė lyg iš niekur atsirasdavo aikštės sename, akmeniniame, privatizuotame ir nenaudojamame pastate: jo savininkas leisdavo čia steigti „Arbotinę” šventės, atgaivinančios Kamajų Respublikos tradiciją, proga.
Ir štai senas statinys iš šiaurės pusės puošiasi nauju stogu: šių metų vasario 14-ąją „Arbotinę“ nupirko kauniečiai Pšilenskiai.
Sieloje truputį liūdna: būdavo labai gera pabėgti į „Arbotinę“ nuo įvairiausių renginių „rašeiviško“ darbo, plepėti su kuo nors, gerti karštą „arbotą“, už aukos pinigėlį valgyti vietos bendruomenės kepėjų pyragą. Nebebus to…
– Ką nors sugalvosim: palapinę statysim, čia arbatą virsim. Be to, bus seniūnijų ir bendruomenių kiemeliai – tikrai neleisime šventės „Kuc kuc Kamajuos!” svečiams žvarbti, – temainfo.lt sakė Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kultūrinių renginių organizatorė Sigita Gasiūnienė, o visai neseniai ji pranešė: – „Arbotinė“ bus stoginėje, šalia seno akmeninio pastato.
Kita vertus, senas statinys atgims kasdienai, čia jau yra vanduo, rasis ir šiluma – rytojus aušta, sakytum, poniškai lenkiškas.
– Pavarde mus tikrai galima sumaišyti su lenkais, bet esame – ir aš, ir mano vyras Ramūnas – giliausių šaknų lietuviai, – temainfo.lt sakė Daiva Pšilenskienė, o jos šaknys – Vaštakų kaimas, nuo Kamajų gal ir bus nutolęs kokiu kilometru Jūžintų link.
Vasaromis jau suaugusių vaikų Pšilenskių šeima atvažiuoja ir tvarko Vaštakų vienkiemį, kuria čia jaukią aplinką. Ir senas Kamajų statinys keičiasi. Kol kas vidaus sienos tebėra dažytos aliejiniais dažais, užtat neliko per vidurį grindų peržiem atsiradusios balos. Žinoma, dar būtų buvę galima čia atidaryti „Arbotinę“, bet patalpos prikrautos statybinių medžiagų.
– Apie tai, kad šis statinys parduodamas, mums pasakė Kamajų Respublikos Prezidentas Vytautas Vilys. Sužinojome ir įsigeidėme. Pirkome jį iš vilniečio Kuprevičiaus. Kada ir kodėl jis jį įsigijo, nežinome. Pirkimas buvo sudėtingas: pardavėjas – Vilniuje, mes – Kaune, pastatas – Rokiškio rajone. Ir pinigų iš karto tiek neturėjome… O įgeidis neišblėso, – pasakojo ponia Pšilenskienė.
Senoji „Arbotinė“ kainavo 12 tūkst. eurų. Gal čia bus parduotuvėlė? Dar neapsispręsta. Tėvams finansais padės vaikai – visa šeima myli Kamajus.
Salų puodžiaus turgaus 80-metyje nebus
„Kuc kuc Kamajuos!“ registruoja 80-metį skaičiuojančio turgaus prekybininkus. Būna, kad jų skaičiumi kamajiškiai lenkia net didžiąsias aplinkinių rajonų šventines, o šiemet – rekordinis skaičius! – apie 100 prekybininkų.
Dar viena naujovė: kažkuriam turgaus prekiautojui bus įteiktas apdovanojimas – 80 metų „Kuc kuc Kamajuos!“ šventėje prekiauti nemokamai.
– Registruosime kiekvieną prekiautoją, užsirašysime jo telefono numerį, lapelius sudėsime į moliūgą ir trauksime laimingąjį, – pasakojo S. Gasiūnienė.
Betgi šiųmečiame „Kuc juc Kamajuos!“ turguje neprekiaus Rokiškio krašto, o ir visoje Lietuvoje žinomas puodžius Igoris Kovalevskis.
Nepavyko jam prisiskambinti; jis Švedijoje rado darbo. Kaip sakoma, vis ne puodus lipdyti… Mūsų valstybė mieliau remia turtingus ūkininkus, negu nykstantį amatą.
Salų miestelis, kur įsikūrusios I. Kovalevsio dirbtuvės, kasdien ramus, tarsi sekmadienį. Nuo gatvės pusės, pro dulkiną senutėlaičio pastato langą matosi sustatyti molio puodai. Kiek čia jų, išpuoštų meistro ir visos Lietuvos ar Aukštaitijos tradiciniais raštais?
Iš kiemo pusės pro langus – irgi puodai. Čia labai jauku: kiemą rėmina pats pastatas, priešais tyvuliuoja Dviragis – rodos, gyventum ir niekur iš čia nevažiuotum.
Kiek dar žiūrės dailininko I. Kovalevskio puodai per langą? Kas žino… Folkloro ansamblio „Gastauta“, kurio nariu jis buvo, vadovė Nida Lungienė sakė, lapkrity Igoris turėtų grįžti į Lietuvą. Ko gero, svečiuosna.
Kamajiškiams dovanų – zebras
Iki „Kuco“ – taip šventę praminė Kamajų jaunimas, ir šis pavadinimas vis labiau prigyja – taip ir nepaženklintas greitį ribojantis kalnelis miestelio gale į Salų pusę. Įspėjantis ženklas, primenantis apie ribotiną greitį, yra, bet nematai asfaltu užlieto paties kalnelio, ir staiga – pom-pom.
Jau kurį laiką daugelis mano, kad dėl nepaženklinimo kalta Kamajų seniūnija. Ne ji. Tai respublikinės reikšmės kelias, todėl juo ir turi rūpintis kelininkai.
– Jie žino šią problemą, bet sako – reikia skelbti konkursą litrui dažų pirkti, – juokėsi seniūnijos darbuotojai.
Ar jau paskelbtas dažų pirkimo konkursas, pasiteiravome VĮ „Kelių priežiūra“. Įmonės atstovė spaudai Daiva Stankūnienė atsakymą atsiuntė netrukus. Ji rašo: „Horizontalųjį žymėjimą bei linijų dažymą organizuoja LAKD (Lietuvos automobilių kelių direkcija), jie šiems darbams samdo rangovus, ir tai jau nesame mes. Gavau informaciją: dėl šio konkretaus kalnelio LAKD pažadėjo, kad jis bus nudažytas per ateinančią savaitę.“
Nors ir vėliau, bet gaus kamajiškiai dovanų gatvės zebrą!
Žinoma, dėl visų problemų racionaliausia būtų kreiptis į patį Kamajų Respublikos Prezidentą V. Vilį: šiandien prasidėjo prezidentinio valdymo laikas.
Rita Briedienė
Autorės nuotraukos