Rikiuoju spalvas. Kuri bus pirma?
Balta – tai tikriausiai mieloji Mama.
Tyra širdimi. O švelniausia ranka!
Ji glosto man plaukus: „Ilsėkis, miela.“
Geltoną padėjau šalia tos baltos.
Ji saulę atstos, kai pritrūksta šviesos.
Dar mėlyną noriu į eilę rikiuot –
Dangus tebus giedras, skaidrus visados.
Žalia nenustygsta. Tad paimu ją…
Šitaip kupiškėnų literatų klubo „Lėvens balsai“ narė Vida Palionienė Adomynėje pradėjo pinti įvairiaspalvę 2015-ųjų Poezijos pavasarėlio skaitymų „Prisijaukinkime poezijos paukštę“ posmų pynę. Ji šiemet ypatingai marga, šilta ir jauki. Gal todėl, kad buvo skirta Adomynės 460 metų jubiliejui ir yra šventinių renginių Adomynėje dalis.
Alyvų, neužmirštuolių, pakalnučių kvapai ir spalvos sujungė Kupiškio ir Anykščių rajonų kūrėjus, jaukiai įsikūrusius dvaro verandoje. Pro langus atsiveriantys gražiai tvarkomų tvenkinio pakrančių vaizdai tik dar labiau žadino vaizduotę ir kėlė pasididžiavimo gimtine jausmus.
Literatų klubo „Lėvens balsai“ pirmininkė Regina Baltrūnienė į Adomynę atlydėjo Eugeniją Katauskienę, Vidą Palionienę, Aušrą Uldukienę ir Giedrę Murnikovienę.
Kaimyninio Anykščių rajono Svėdasų bibliotekos literatų klubo „Sietuva“ vadovė Alma Švelnienė papasakojo apie savo klubo veiklą, apie išleistą trečią sietuviškių kūrybos rinktinę „Žydėjimas”; kalbėjo apie žiedus, randančius atgarsį kitų širdyse, beje, žydinčius ilgiau nei kiti žiedai.
Irena Guobienė papasakojo apie ankstesnį klubo narių kūrybos almanachą „Baltieji debesys“, Ona Jėckienė virkdė akordeoną ir švelniomis melodijomis kėlė susirinkusiųjų mintis ir širdis, leido pakeliauti gimtinės laukų jaunystės takais.
Šeimininkams atstovaujanti Adomynės pagrindinės mokyklos mokytoja Danutė Vizbarienė pasidalino ne tik savo širdies atsivėrimais, bet perskaitė ir keletą savo dukters Agnės eilėraščių.
Bendraminčių susitikimas baigėsi kūrėjų susitarimu kitais metais atvežti kūrinių, skirtų vis gražėjančiai Adomynei.
Virginija Pakalniškienė
Bronislavo Vizbaro nuotr.