Emilijos Briedytės nuotr.
Kovo 21-ąją, per pačią Pasaulinės poezijos dieną, Kupiškio viešoji biblioteka pakvietė į kupiškėnės poetės Reginos Baltrūnienės knygos „Kol supasi dienos“ sutiktuves.
Pilnutėlė salė klausėsi eilių. Iš naujosios knygos jas skaitė ir pati autorė, ir renginio organizatorė bei vedėja, bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė; literatūros klubo „Lėvens balsai“ narės ir knygos dailininkė Lena Šakarnytė-Zinienė.
– Net tas pats eilėraštis, skaitomas kito žmogaus, gali skambėti kitaip, – sakė L. Matiukaitė
Anot pačios poetės, jos eilės visokios – „su rimtumu, ir su jumoriuku“. Kai kas pastebi, kad jose labai daug meilės.
– Jei maistas be druskos, jis prėskas, – sakė R. Baltrūnienė.
Ir poezijai reikalinga „razinka“, kuri ją pakylėtų, prisodrintų džiaugsmu arba liūdesiu.
„Atradimai ir praradimai“ – poetės jaunystės eilėraščiai; „Laukti krintančios žvaigždės“ – trioletai; „Ilgesys“ – sonetai; „Perlinė rudens šviesa“ – trioletai ir sonetai.
„Kol supasi dienos“ – jau penktoji R.Baltrūnienės poezijos knyga, kaip kažkas ją pavadino, jubiliejinė. Ji stebina ir žavi akrostikais: eilučių pirmosios raidės susipina į jos pačios vardą, mėnesių ir metų laikų pavadinimus.
Skaitytojai nekantrūs: kada išeis šeštoji?
– Užteks, – sakė R. Baltrūnienė.
Tačiau kūrybai, kaip ir širdžiai, neįsakysi. Eilėraščiai sruvens ir sruvens, kol pritekės jų pilniausia siela, ir vėl mes eisim sutikti naujos knygos, klausytis R.Baltrūnienės eilėraščių. Ilgametis redaktorius Alfionsas Briedis apie juos yra pasakęs „Tai – poezija“.
temainfo.lt