Po Pegaso sparnais

Rugpjūčio 15-ąją, Žolinių dieną,  poezijos, muzikos ir kitų menų tradicinės penktosios šventės „Langas į širdį“ dalyviai, svečiai ir organizatoriai susitiko Siesikų pilyje. Čia pirmą kartą suskambo Kauno nacionalinio dramos teatro aktoriaus Petro Venslovos skaitoma Antano Šimatonio poema „Siesikų pilis“.  Klausytojai išgirdo gražią legendą, menančią kunigaikštį Daumantą ir jo aplinką. Dviejų metrų ilgio poemos tekstą, perrištą raudonu kaspinu, aktorius įteikė Siesikų pilies savininkui Audriui Matulaičiui.

Apžiūrėję pilį ir jos prieigas, dalyviai vyko į Toliūnų kaimą. Prie šventės organizatoriaus Albino Kuliešio gimtosios sodybos buvo atidengtas ąžuolo koplytstulpis „ Motinos širdies Angelas“, skirtas Mamai. Sodybos kieme kalbėjo skulptūros autorius Albinas  Kuliešis, jo eiles Mamai skaitė aktorius P.Venslovas.

Po trumpos skulptūros atidengimo ceremonijos dalyvių automobilių vilkstinė pasuko link Siesikų ežero, kur vyko literatūros skaitymų, muzikos, teatro, bendravimo, susitikimų šventė. Dalyvius pasitiko rudenėjančia vėsa dvelkiantis ežeras, tą dieną pasidabinęs Toliūnų kaimo gyventojo tautodailininko Vido Svalbono šiaudų skulptūrų paroda.

Ežero bangelių skalaujančiose skulptūrose – gamtos  motyvai. Pakrantėje augančių tuopų liemenis juosė V.Svalbono nupinti Žolinių vainikai, Vido  inscenizuotas žvejų tinklas su spurdančiomis medinėmis žuvelėmis.

Popietinis lietus, visiems priminęs, kad čia karaliauja vandens stichija, nurimo ir, aidint  iškilmingiems muzikos akordams, buvo pakelta šventės vėliava su kūrybą simbolizuojančiu Pegasu. Šventės organizatorius A.Kuliešis aktorių P.Venslovą pakvietė pradėti literatūrinius skaitymus, skirtus Kristijono  Donelaičio  300-osioms gimimo metinėms. Klausytojai išgirdo poemos  „Metai“ ištrauką.

Poetinio žodžio kūrėjai, literatai, susirinkę iš Anykščių, Jonavos, Švenčionių, Kėdainių, Kauno, Vilniaus, Ukmergės ir Kupiškio rajonų skaitė savo kūrybą, ne vienas pasidalijo savo naujos knygos išleidimo džiaugsmu. Tai Vainius Bakas, Regina Baltrūnienė, A.Kuliešis, Algis Jakštas, Romas  Raila.

Baigiantis poezijos skaitymams suskambo daugelio poezijos gerbėjų mylimo poeto Pauliaus Širvio balsas. Įgarsintas, jo paties skaitomas eilėraštis „Suraski tą žvaigždelę“ nuvilnijo mišku, ežero bangomis , rugių lauku, atliepė į nuščiuvusių klausytojų širdis.  Pasak čia gimusio ir augusio A.Kuliešio, Pauliaus balsas čia niekada neskambėjo. Šventės organizatoriams tai buvo netikėta  rokiškėnų dovana.

 

Poetinio žodžio rimtį sudrumstė  šventės aikštėje pasirodę miško broliai,  Ukmergės partizanų klubo nariai. Šioje šventėje ieškoję muzikantų jie užtruko neilgai, tačiau spėjo pakalbinti ir pašokdinti šventės dalyves, pademonstruoti savo kovinę įrangą.  Vakarėjant pasirodymus pradėjo dainuojamosios poezijos dainiai- bardai Kazimieras Jakutis iš Anykščių, jonaviškė  Gražina Švėgždė, ukmergiškis Vilmantas Driukas, rokiškietė Aušrinė Repeikaitė, klausytojų pageidavimu kartojusi ne vieną dainą. Į šventės dalyvius kreipėsi  fotomenininkai Marija Čičirkienė iš Panevėžio ir vilnietis kalnų fotografas, alpinistas Romualdas Augūnas.   Savo pasirodymu visus nustebino vietos gyventoja Vita Šarkinaitė, dėl gebėjimo pažinti  grybus ir juos ir rasti kaimynų karūnuojama „baravykų karaliene“ . Tą vakarą ji  vaišino kulinariniu šedevru – grybų tortu. Tamsai gobiant ežerą visų dėmesį patraukė vandens paviršiuje suspindusi švieselių gausa, kuri ramiai , bet intriguojančiai artėjo pakrantės link. Susirinkę prie liepto šventės dalyviai spėliojo, kas gi tokią svaigią ir žvaigždėtą naktį klajoja po ežero platybes, kieno nerami siela blaškosi? Kai ugnies liežuviai nušvietė V.Svalbono šiaudų skulptūras, iš degančiomis žvakelėmis apkaišytos valties į krantą iššoko Kipšas, palikęs valtyje liūdinčią savo bendražygę Laumę, ir nuskubėjo ieškoti sau nuotakos dalyvių tarpe.

Skambant Viačeslavo  Ganelino muzikos iš miuziklo „Velnio nuotaka“ motyvams, Kipšas savo užmačias įgyvendino: jis pasičiupo nuotaką ir išsivežė ją ežero platybėn.

O Laumė nubrido į nendres. Kipšo vaidmuo teko vietos gyventojui, tautodailininkui  Antanui Juodžiui, kurio velniūkiškos   išdaigos labai tiko jo paties susikurtam įvaizdžiui atskleisti.

Po tokių dramatiškų įvykių inscenizacijos visus nuramino nakties tyloje suskambusi kompozitoriaus ir atlikėjo Tomo Strimaičio muzika. Smuiko garsai gamtoje skambėjo ypatingai. Tai buvo puiki meditacijos akimirka, atgaiva žmogau sielai.

Suspindus nakties dangaus žvaigždėms šventės dalyviai bendravo prie laužo, šoko, laukė užgimstančios dienos. Šventės organizatorius A.Kuliešis šventės medalius  bei Padėkos   raštus įteikė renginio svečiams, talkininkams. Už finansinę paramą Albinas padėkojo  Rimantui Zinkevičiui, Kristinai Stašelytei, Ukmergės rajono savivaldybei.  Dalyviai skirstėsi dėkodami už šventę, suradę jaukią ir draugišką aplinką, su viltimi susitikti po metų. Kitą dieną,  išvykstant iš Toliūnų, danguje buriavosi gandrai,  pasiruošę savo didžiajai kelionei. Paliks  jie Toliūnus, bet tik iki pavasario…

 

Alicija Matiukienė

Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos  direktorė