Gegužės 12 d. apie 18 val. Kupiškio bažnyčios link nukaukė visos įmanomos specialiųjų tarnybų transporto priemonės – gaisrinės, greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobiliai. Sustojo jie prie Gedimino gatvės 10-ojo namo. Veiksmo daug, o liepsnų nesimatė.
Kiemo gilumoje degė prie garažo priglaustas tualetas, sukėlęs grėsmę Kupiškio centro medinei namų, sandėliukų ir tualetų architektūrai.
Čionykščiai žmonės gyvena be komunalinių patogumų: nei kanalizacijos, nei karšto vandens, nei tualetų. Tokį gyvenimą atperka vaizdas iš kiemo: žvilgsnis įsiremia į bažnyčią, gražią ir didingą, beje, irgi neturinčią tualeto. Po šv. Mišių žmonės ir lekia į 10-ojo kiemą, nes žino, kad šis ir jo tualetas nerakinami. Manoma, kad svetimas tualetą ir padegė – numetė nuorūką į popierių kibirą…
– Kaimynai pirmi pamatė, kad dega mūsų tualetas. Atlėkiau, o jis – visas liepsnose. Persigandau: maniau, mano Stasys viduje dega, – pasakojo 10-ojo gyventoja.
Kai atvažiavo gaisrininkai, liepsna jau buvo persimetusi į garažą, laižė jo stogą.
– Aš ir pati girdėjau, kad pokši. Maniau, žoliapjovė, nelaboji, neužsiveda… – kalbėjo jaukaus kiemo savininkė.
Tualetas sulygintas su žeme. Niekas nenukentėjo, tik komunalinių paslaugų dar labiau sumažėjo: tualetu teks dalintis su kaimynais. O Stasys, kadangi nesudegė, gavo barti – moteris, pamačiusi savo vyrą gyvą ir sveiką, nusprendė, kad būtent jis numetė nuorūką.
– Kodėl turėčiau mėtyti nuorūkas savo namuose? Be to, ten yra stiklainis nuorūkoms, – piktokai dudeno Stasys.
Vyras nekaltas: kelias valandas jo nė nebuvo namuose – buvo išėjęs susitikti su draugais.
Saulius Buivydas
Pauliaus Briedžio nuotr.