Spalio 22 d. rokiškėnas gydytojas, visuomenininkas Viktoras Jencius dalyvavo Lietuvos Signatarų namų iniciatyva sukviestame Vasario 16-osios klubo narių susirinkime. Klubiečiai rinkosi aptarti 1918 m. signatarų atminimo įamžinimo artėjat Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui. Su p. Jenciumi ir kalbėjome apie šį susirinkimą bei vasario 16-osios įprasminimą šiandien.
– Vasario 16-osios klubas. Papasakokite skaitytojams apie jį.
– Klubo užuomazgos – 1999-ieji. Tų metų vasario 16 d. Prezidentūros ir Signatarų namų iniciatyva buvo sukviesti Nepriklausomybės Aktą pasirašiusiųjų giminės. Tuokart susirinkome apie 20 žmonių. Ši iniciatyva ir išaugo į klubą, kurio tikslas – rūpintis Vasario 16-osios įprasminimu, siekti deramos pagarbos signatarams, skatinti rūpestį jų atminimo įamžinimui, nagrinėti jų veiklą. Klubas inicijuoja knygų apie signatarus rašymą, paminklų jiems atidengimą, filmų kūrimą. Valstybė nesiima deramos iniciatyvos įamžinti šiuos žmones, tad klubas puoselėja dar vieną iniciatyvą – didinti valstybės aktyvumą įprasminant Vasario 16-osios įvykį.
– Ar Lietuva gali didžiuotis leidinių apie signatarus gausa?
– 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Tai Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Jonas Smilgevičius, Antanas Smetona, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Jurgis Šaulys, Kazimieras Steponas Šaulys, Jokūbas Šernas, Jonas Vailokaitis ir Jonas Vileišis.
Ne apie kiekvieną jų yra išleista knyga. Šiuo metu rašoma apie signatarą P.Klimą. A.Petrulio rašytinio atminimo įamžinimu rūpinasi jo giminaitis gydytojas chirurgas Kęstutis Petrulis. Beje, rokiškėnams šis žmogus gerai žinomas: ilgą laiką jis dirbo Rokiškio rajono ligoninėje.
Knygą „Justinas Staugaitis: Vyskupas. Politikas.Tautos dvasios ir valstybės puoselėtojas” yra išleidęs akademikas habil. dr. prof. Stasys Vaitekūnas. Signataro atminimu rūpinasi ir jo giminaitis Darius Staugaitis, ilgus metus dirbęs Panevėžio ligoninėje, gerai žinomas Rokiškio ir Kupiškio žmonėms.
Yra išleista Vilmos Bukaitės knyga „Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas”. Pernai istorikė V.Bukaitė išleido antrą, praplėstą, leidimą apie V.Mironą. Šios knygos sutiktuvės vyko ir Rokiškyje.
Pažymėtina, kad Lietuvos nacionalinis muziejus, jo direktorės Birutės Kulnytės iniciatyva, tęsia knygų seriją, skirtą Vasario 16-osios Akto signatarams. Yra išleistos Povilo Baršio „Vasario 16-osios Akto signataras Saliamonas Banaitis“, Vlado Terlecko „Jonas Vailokaitis. Gyvenimo ir veiklos bruožai“, Kovo 11-osios Akto signataro Vytauto Plečkaičio knyga „Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys: demokratas, valstybininkas, diplomatas“.
Lietuvos atgimimo pradžioje didelio dėmesio susilaukė Petro Vileišio giminė. Istorikas Jonas Aničas apie Joną Vileišį ir jo brolius yra išleidęs net keletą knygų.
Gediminas Ilgūnas parašė knygą apie Steponą Kairį, Aldona Vasiliauskienė parengė monografiją apie Praną Dovydaitį, šviesios atminties Vilius Užtupas – apie Saliamoną Banaitį. Pakartotinai bus išleisti papildyti J.Staugaičio atminimai: rankraštį išsaugojo Lietuvos žmonės.
Apie Joną Basanavičių, Antaną Smetoną nemažai knygų yra parašyta dar tarpukaryje. Bene žymiausias postsovietiniu laikotarpiu A.Smetonos biografijos tyrinėtojas yra Alfonsas Eidintas, išleidęs knygas „Antanas Smetona: politinės biografijos bruožai”, „Antanas Smetona ir jo aplinka”.
– Jūs ir pats esate parašęs knygą apie savo senelės pusbrolį, signatarą Donatą Malinauską.
– Taip, 2011 m. išleidau knygą „1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“. Sumanymą ją rašyti paskatino Tarptautinių santykių instituto direktoriaus Raimondo Lopatos šališka knyga „Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas”. Šališkumą, matyt, lėmė autoriaus tėvo, sovietinės nomenklatūros atstovo įtaka. R.Lopatai Vasario 16-osios idėjos buvo labai tolimos. Čia – kaip toj pasakėčioj: kiek vilką nepenėk, jis vis tiek į mišką žiūri. Knyga parašyta remiantis nepatikimais šaltiniais, sukurtais sovietmetyje, kuriais, deja, ir šiandien remiasi mūsų istorikai. Kai kurios R.Lopatos fantazijos – tai sovietinės propagandos klasika, o dėl kai kurių jo teiginių buvęs Istorijos instituto direktorius prof. Antanas Tyla patarė kreiptis į teismą.
Požiūrį į D.Malinauską teko suformuoti remiantis Lietuvos valstybės archyve išsaugota medžiaga, knygomis, rašytomis emigracijoje, XIX ir XX amžių sandūros lenkų ir lietuvių bei tarpukario laikmečio spauda.
Įdomus faktas: gydytojas D.Staugaitis ir jo tėvai į Sibirą buvo tremiami kartu su D.Malinausko šeima. Jie kilimo iš tų pačių vietų Alytaus rajone. „Viename vagone važiavom”, – sakė jis man. Tiesa, Dariui tuo metu tebuvo vieneri metukai.
– Kaip manote, ar pakankamai įamžintas Antano Smetonos atminimas?
– Visuomenės dalis, kuriai yra brangi Lietuva, siekia, kad A.Smetona būtų pagerbtas ne laikinojoje mūsų šalies sostinėje Kaune, o amžinojoje – Vilniuje. Tačiau tai yra viena sunkiausiai sprendžiamų problemų. Iki šiol buvo lenkiama A.Smetoną vadinti diktatoriumi, pamirštant jo nuopelnus ne tik Lietuvos kultūrai, bet ir valstybingumui. Vasario 16-osios klubas siekia, kad Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje būtų atkurtas mokykloje kabojęs jo bareljefas. Beje, šio kūrinio autorius – Bernardas Bučas, poetės Salomėjos Nėries vyras. Vasario 16-osios klubo susirinkime mano pusbrolis Kostantas Markevičius priminė, kad yra išlikusios bareljefo fotoreprodukcijos, ir todėl atkurti bareljefą nebūtų sudėtinga.
Yra kita problema: reikalingas paminklas p. Smetonai Vilniuje. Lietuvos nepriklausomybė buvo paskelbta Vilniuje; patinka mums tai ar nepatinka, jis – pirmasis Lietuvos Prezidentas. Iki Nepriklausomybės 100-mečio datos paminklas turi būti pastatytas.
Teko girdėti tokį ginčą. Vienas tautininkų savo pranešime panaudojo sąvoką „Smetonos režimas”. Žodis „režimas” mums turi prievartos atspalvį, ir kai kurie pareiškė pastabą dėl jo vartojimo. Į pagalbą pranešėjui atskubėjo istorikas, kurio pavardės dabar nenorėčiau minėti. Jis paaiškino: režimo sąvoka naudotina bet kokiam valstybės valdymo periodui apibūdinti. Nesutinku. Gal, tarkim, Prancūzijos diplomatinėje kalboje šis žodis ir tinka, bet „režimu” vadinti A.Smetonos vadovavimo šaliai 1926–1940 metus nedera: būtent 1926-aisiais jis išgelbėjo Lietuvą nuo bolševikinio perversmo.
Klubas pritarė: būtina pakartotinai išleisti Aleksandro Merkelio knygą „Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla“ (New York (N.Y.), 1964). Tai būtų tarytum atsvara postsovietinių istorikų teiginiams. Jei tai pavyktų padaryti, būtų žengtas žingsnelis Lietuvos demokratijos link. Skaitytojams sunkiai pasiekiamos knygos apie Petrą Klimą, Praną Dovydaitį ir kitus signatarus, išleistos už geležinės uždangos. Štai monografija apie Kazį Bizauską buvo išleista jau žlugus sovietams, t. y. 1993-1994 metais Čikagoje.
– Ko gero, ne visi signatarai susilaukė vienodo dėmesio?
– Sovietmečiu dalis signatarų buvo priskirti reakcingoms jėgoms, todėl ištrinti iš žmonių atminties.
Susirinkime buvo kalbėta ir apie tai, kad Vilniuje kiekvieno signataro vardu būtų pavadintos gatvės, pakabintos atminimo lentos su signatarų veiklą atspindinčiu tekstu. Ant senojo Niškovskio viešbučio sienos kabo memorialinė lenta J.Basanavičiui,tačiau pamiršta, kad šiame pastate gyveno ir D.Malinauskas.
Svarbu pažymėti tas vietas, kur kilo nacionalinis atgimimas. Priešais Šv. Onos bažnyčią, trikampio skverelio pagrinde, anot rašytojos Vadilutės (Onos Elžbietos Pleirytės-Puidienės), yra namas, kuriame, D.Malinausko iniciatyva, susibūrė penki Lietuvos bajorai – Elijas Nonevičius, Gabrielius Radzevičius, Zigmantas Federavičius bei Gabrielius Sokolovskis ir nusprendė siekti Lietuvos atgimimo. Vėliau draugija išaugo į žymiąją „12 apaštalų” organizaciją, prie kurios prisijungė broliai Vileišiai ir kiti.
Buvo priimtas įstatymas neprivatizuoti pastatų, kuriuose gyveno iškilios asmenybės. Tačiau gyvenimo praktika buvo kita. Teismai taip pat ignoravo šiuos įstatymus. Signatarų namai išdraskyti ir išsidalinti, nėra prie jų atminimo lentų.
Nėra nuorodų į tas vietas, kurios sietinos su signatarų gimimo vieta, mokykla, studijomis, veikla. Ne kiekvienas rajonas turi savo signatarą, bet gal yra vietos, kur jie gyveno ir dirbo? Tokios vietos turi būti pagarsintos jaunajai visuomenei.
Štai Biržų rajone nuo pagrindinio kelio į J.Šerno gimtinę nuoroda yra, bet patekus į kryžkelę nebežinia, ar sukti į kairę, ar į dešinę. Kas tai –neapsižiūrėjimas?
Rokiškyje nėra jokios nuorodos į Vlado Mirono gimtinę, Pandėlio seniūnijos Kuodiškio kaimą. Mokiniai jo nežino. Rodyklę pamatome tik privažiavus Panemunio „Angelą”. O juk pačiame Rokiškyje jau turėtų būti tokia nuoroda. Bet mūsų mieste neužtenka rodyklės, reikia ir paminklo.
– Keliems signatarams yra pastatyti paminklai?
– Vasario 16-osios klubo vadovas Remigijus Gulbinas siekia paminklu įamžinti P.Klimo atminimą. Deja, valstybės iniciatyvos čia nesimato, nors būta kalbų, kad tokie paminklai bus statomi ir kitiems signatarams.
Pivašiūnuose yra paminklas A.Petruliui. Sukurtas paminklo broliams Vileišiams modelis, tikimasi jį pastatyti Vilniuje iki Lietuvos Nepriklausomybės jubiliejaus.
– Signatarų namai kuria dokumentiką, vertinančią Nepriklausomybės akto reikšmę. Tai – irgi atminties įprasminimas.
– Susirinkime buvo kalbėta ir apie šiuos filmus. Mokyklos neabejotinai gali kreiptis į Signatarų namus ir tą medžiagą gaus. Deja, laidos „Priešaušrio Lietuvoje” sukurti filmai apie signatarus ir Lietuvos veikėjus yra šališki, nors jų kūrimą finansuoja Lietuvos valstybė. Sunku suprasti, ko siekia Danguolė Bunikienė, laidos „Priešaušrio Lietuva” vyriausioji redaktorė, atsisakydama 23-jų metų senumo video įrašų, darytų iš D.Malinausko tėviškės Tolkiškio dvare, kur įrašyti giminaitės, gimusios 1920 m., prisiminimai. Šiandien suranda žmones, neva pažinojusius signatarą D.Malinauską gal ne tiesiogiai, gal iš pasakojimų.Tokių prisiminimų autoriams leidžiama savo nuožiūra interpretuoti signatarų gyvenimą ir veiklą. Klube buvo išsakyta nuomonė, kad istorikai nepakankamai gerai finansuojami, todėl jie interpretuoja, nesiima istorijos vertinti pagarbiai.
– Kaip vertinate valstybės pastangas paminėti Lietuvos Nepriklausomybės 100-metį?
– Šiai progai paminėti kol kas nieko daugiau nepadaryta. Valstybė nepadeda savo piliečiams, ypač jaunajai kartai, subręsti iki signatarų tautinio susivokimo.
Dar viena problema – valstybės vardu negrąžinamas signatarų turtas. Dėl D.Malinausko turto bylos tęsiasi jau per 20 metų. J.Vailokaičio Paežerių dvaras Vilkaviškio rajone dukroms simboliškai kompensuotas, ten dabar investuota per 10 mln. eurų Europos Sąjungos pinigų. Išvada peršasi savaime – pinigai prieš istorijos ir valstybės tęstinumą.
J.Smilgevičiaus turtas – Užvenčio dvaras – pakibo ore kartu su istorine atmintimi. J.Vileišio giminaičiai atgavo tarpukaryje jo valdytą Leonpolio dvarą. Bet atgavimas nėra sietinas su mūsų valstybės vykdoma nuosavybės tęstinumo politika – grąžinta dėl praktinio išskaičiavimo. Šis turtas suvestiniais giminystės ryšiais priklausė Kaziui Bobeliui. Jei nėra tiesioginio ryšio su valdžios struktūromis, tai turto sugrąžinimas tampa komplikuotas ar net neįmanomas.
Valstybė niekada nerodė iniciatyvos, kad signatarų turtas patektų į giminaičių rankas, kad būtų garsinamas signatarų vardas.
Štai Marijampolės rajono Kalvarija. P.Klimo giminės žemę pardavė, ją teisėtai valdo kitas savininkas. Be savininko sutikimo negalima statyti jokių ženklų. Valstybės pareiga – išpirkti lopinėlį ir jame ne tik pastatyti paminklą J.Klimui, bet ir tą paminklą prižiūrėti. Sunku net apsakyti, kaip apgailėtinai atrodo J.Šerno,V.Mirono gimtinė. Už laisvę turime būti dėkingi būtent tiems 20-čiai žmonių, o valstybės pareiga tą dėkingumą ir pagarbą rodyti.
Nepriklausomybės jubiliejaus išvakarėse gėda parodyti, kaip pasielgė mūsų valstybė su istoriniais pastatais, valdomis bei tuo, kam jos atiteko.
– Kas gi Vasario 16-osios klubo nariai?
– Klubas vienija signatarų gimines ir kitus žmones, kuriems artimos Vasario 16-osios idėjos. Prezidentas Valdas Adamkus yra šio klubo garbės narys. Klubas jungia apie 100 žmonių.
– Ką klubas įsipareigojo nuveikti iki kito susirinkimo?
– Matydami akivaizdų rajonų valdžios neveiklumą įamžinant šių 20 tautos iškiliausių sūnų atminimą, klubas kartu su Nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte nusprendė raštu kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociacijos pirmininkę Romą Žakaitienę ir bendrame rašte išdėstyti problemas, kurias reikia bandyti spręsti artėjant Lietuvos Nepriklausomybės jubiliejui.
Klubo nuomone, labai aktyvių veiksmų neverta tikėtis. Viskas priklausys nuo dabartinio Seimo požiūrio, ar valstybė atstovaus Lietuvos Nepriklausomybės įtvirtinimo idėjoms, ar tęs sovietinės valdžios nomenklatūros įtvirtinimo politiką.
Juk būtų nuostabu, jeigu Rokiškio rajono meras be paraginimo imtųsi iniciatyvos pastatyti nuorodą į V.Mirono tėviškę, įsteigtų jo vardo premiją gerai besimokantiems mokiniams, o Rokiškio Rotary klubas skirtų lėšų ne zuikio paminklo statybai, o vienai iškiliausių asmenybių – signatarui V.Mironui.
– Ar tokios nepriklausomos Lietuvos norėjo 1918-ųjų signatarai?
– Sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti. Skaičiau A.Smetonos straipsnį „Brangiai sumokėta“, publikuotą 1924 m. „Tautos vaire“. Straipsnyje prisimenamas tautinio atgimimo veikėjas Jurgis Daujotis (lenkiškai Dowiat). Jis taip kalbėjo kitam dvarininkui: „Štai susilaukėme išsvajotos nepriklausomos Lietuvos. Jau turime ją… Mes ne tik dėl jos dirbome, bet ir brangiai užmokėjome: užmokėjome visais savo miškais ir savo žeme. Man tos aukos negaila…Jei tat buvo reikalinga nepriklausomos Lietuvos aukurui, tad turime aukoti. Man tik griaudu, kad kiti nieko neužmokėjo ir nepriklausomybe pasinaudojo sau pralobti. Jiems Lietuva tiek tėra verta, kad pirma buvo driskiai, o šiandien yra pelninga akcionierių kompanija. Bet ir jiems aš nepavydžiu, kad tik Lietuvos nenuslopintų.“ Deja, tuomet ji buvo nuslopinta…
– Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Rita Briedienė
Kas nuveikta įamžinant signatarų atminimą?
| Nr. | Signataras
|
Gimimo bei mirties data ir vieta
|
Kaip pagerbtas
|
Kas planuojama
|
| 1. | Saliamonas Banaitis | 1866 m. liepos 15 d. Vaitiekupiuose, Sintautų v. – 1933 m. gegužės 4 d. Kaune.
Palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune. |
1996 m. koplytstulpis bei paminklinis akmuo gimtosios sodybos vietoje.
1996 m. memorialinė lenta prie namo, kuriame gyveno Kaune, Rotušės a. 23. 1996 m. gatvė Kaune. 1997 m. gatvė Romainiuose, Kauno raj. 1998 m. Vasario 16-osios Akto signataro ženklas tėviškėje ir prie kapavietės. 2001 m. pašto ženklas serijoje Vasario 16-osios Akto signatarai. 2001 m. gatvė Šakiuose. 2001 m. vardo įamžinimas Sintautų bažnyčioje. 2002 m. V. Užtupo knyga Saliamonas Banaitis. 2003 m. memorialinė ekspozicija LMM Signatarų namuose. 2015 m. P. Baršio knyga Vasario 16-sios Akto signataras Saliamonas Banaitis, LNM. ____ m. gatvė Vilniuje.
|
|
| 2. | Jonas Basanavičius | 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabaliuose, Bartninkų v., Vilkaviškio aps. – 1927 m. vasario 16 d. Vilniuje.
Palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje. |
Paminklai prieškaryje pastatyti:
1923 m. Kauno Karo muziejaus kiemelyje, aut. J. Zikaras; 1930 m. Ylakiuose, aut. A. Kazlauskas; 1934 m. Utenoje, aut. B. Plungė; 1935 m. Kaune A. Panemunėje, aut. A. Aleksandravičius; 1938 m. Birštone, aut. A. Aleksandravičius. 1939 m. signataro vardas suteiktas gimnazijai Ukmergėje. Grąžintas 1989 m. 1989 m. signataro vardas suteiktas mokyklai Bartninkuose, Vilkaviškio r. 1989 m. biustas Arkikatedroje Vilniuje, aut. R. Jakimavičius. 1989 m. greta gimtosios sodybos pradėtas sodinti Tautinio atgimimo ąžuolynas (Vilkaviškio r.). 1990 m. paminklas Mažeikiuose, aut. A. Ambraziūnas. 1991 m. atkurta gimtoji sodyba, pastatytas stogastulpis. 1992 m. įsteigta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. 1996 m. paminklas Vilkaviškyje, aut. A. Žukauskas. 1998 m. Vasario 16-osios Akto signataro ženklas tėviškėje ir prie kapavietės. 1998 m. Tautinio atgimimo ąžuolyne Vasario 16-osiso akto signatarų giraitė. 2001 m. vardinė sidabrinė 50 litų moneta. 2002 m. paminklas Palangoje, aut. J. Zikaras. 2003 m. memorialinė ekspozicija LMM Signatarų namuose 2005 m. paminklas Vilniuje, Filharmonijoje, aut. G. Jakūbonis. 2010 m. signataro vardas suteiktas gimnazijai Vilniuje. 2010 m. signataro vardas suteiktas gimnazijai Kaune. 2013 m. lenta prie namo, kuriame apsistodavo Prahoje, aut. S. Jurkus ir S. Plotnikov, Lietuvos ambasados iniciatyva. 2014-2018 m. sodinama Šimtmečio giraitė Tautinio atgimimo ąžuolyne. ____ m. gatvė Vilniuje.
Filatelija: 1922 m. ženklas serijoje De jure, aut. A. Varnas. 1927 m. ženklas J. Basanavičiui atminti, aut. A. Varnas. 1933 m. ženklas serijoje minint pirmo lietuviško laikraščio „Aušra“ sukaktį, aut. V. Jomantas 1938 m. ženklas serijoje Nepriklausomybės 20-čiui, aut. A. Varnas, kuri 1939 m. perspausdinta Vilniaus atgavimui paminėti. 1993 m. ženklas Vasario 16-sios paminėjimui, aut. J. Zovė. 2001 m. ženklų blokas 150-ųjų signataro gimimo metinių proga, aut. A. Griškevičienė. 2004 m. ženklas serijoje Vasario 16-osios akto signatarai. 2007 m. ženklas bloke Lietuvai 1000 metų, aut. H. Ratkevičius. 2008 m. ženklas, aut. S. Luzinas. Knygos: 1927 m. P. Kraujalio knyga D-ro Jono Basanavičiaus laidotuvės. 1992 m. A. Visockio knyga Bulgarija. Basanavičius. Lietuva. 2000 m. J. Rudzevičiaus knyga Ten gimė, augo dr. Jonas Basanavičius. 2003 m. knyga Dr. Jonas Basanavičius 1891-1927 (II leidimas – 2009 m.), LNM.
|
2017 m. planuojama giraitę paženklinti paminkliniu akmeniu.
2016 m. planuojama paženklinti Šimtmečio giraitę paminkliniu akmeniu. |
| 3. | Mykolas Biržiška | 1882 m. rugpjūčio 24 d. Viekšniuose, Šiaulių apskritis – 1962 m. rugpjūčio 24 d. Los Andžele. | 1990 m. brolių Biržiškų vardu pavadinta gatvė Kaune.
1993 m. signataro vardas suteiktas mokyklai Vilniuje, dab. gimnazija. 1994 m. prof. Mykolo Biržiškos vardo auditorija Kaune VU KHF. 1995 m. paminklas broliams Biržiškoms Viekšniuose, aut. Č. Pečiukas. 1997 m. įsteigta M. Biržiškos vardinė stipendija. 1997 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Nepriklausomybės diena, aut. J. Zovė. 2001 m. Mykolo Biržiškos vardo profesorių skaitykla VDU. 2007 m. memorialinė lenta ant namo Kaune, Trakų g. 8. 2007 m. memorialinė ekspozicija LMM Signatarų namuose. 2008 m. memorialinė lenta ant Antano Biržiškos sveikatos namų sienos. 2008 m. V. B. Pšibilskio knyga Mykolas Biržiška ir Vilniaus universitetas: veiklos studija ir atsiminimų publikacija. 2009 m. V. B. Pšibilskio knyga Mykolas Biržiška: patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakai. 2008-2009 m. rekonstruotas gimtasis namas Viekšniuose, įrengta ekspozicija Biržiškų šeimai, pastatytas koplytstulpis, sodyba pažymėta Vasario 16-osios Akto signataro ženklu. 2013 m. atidengta atminimo lenta KTU II rūmų K. Donelaičio g. 20 fojė.
2015 m. atminimo lenta ant buvusios Vytauto Didžiojo gimnazijos sienos Vilniuje. 2016 m. skulptūrinė kompozicija dabartiniame Vytauto Didžiojo gimnazijos kieme Vilniuje. ____ m. memorialinė lenta Aguonų g., Vilniuje, prie namo, kuriame gyveno signataras. ____ m. brolių Biržiškų gatvė Vilniuje. ____ m. brolių Biržiškų gatvė Viekšniuose.
|
|
| 4. | Kazys Bizauskas | 1893 m. vasario 14 d. Paviluosta, Kuldygos ap., Latvija – 1941 m. birželio 26 d. sušaudytas, Bygosovo geležinkelio stotyje Baltarusijoje.
Palaidojimo vieta nežinoma. 2007 m. įrengtas kenotafas Rasų kapinėse Vilniuje. |
1993 m. paminklinė lenta prie Vydūno al. 2 namo Kaune.
1996 m. memorialinis kambarys Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose, Kaune. 2002 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Nepriklausomybės diena. 2005 m. memorialinė ekspozicija LNM Signatarų namuose. 2012 m. atminimo kryžius kelio Biržai-Šiauliai sankryžoje į Joniškėlį. 2013 m. atminimo lenta ant Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos sienos. ____ m. paminklinė lenta Panevėžyje. ____ m. gatvė Vilniuje. |
|
| 5. | Pranas Dovydaitis | 1886 m. gruodžio 2 d. Runkiuose, Višakio Rūdos valsčius – 1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas Sverdlovsko kalėjime.
Palaidojimo vieta nežinoma. 2007 m. įrengtas kenotafas Rasų kapinėse Vilniuje. |
1922 m. pašto ženklų laida De jure, aut. A. Varnas.
1938 m. memorialinė lenta Kauno Aušros gimnazijoje. 1975 m. J. Girniaus knyga Pranas Dovydaitis. 1986 m. nežinomo autoriaus pogrindinis leidinys Evangeliškasis egzistencializmas prof. Prano Dovydaičio gyvenime ir darbuose. Kai kurie jo asmenybės ir veiklso bruožai šimto metų sukaktį minint. 1987 m. kryžius-paminklas Višakio Rūdoje, aut. R. Kupčikas. 1990 m. Lietuvių katalikų mokslo akademijoje įsteigta Prano Dovydaičio vardo premija. 1990 m. atgaivintas signataro įkurtas ir leistas žurnalas Logos. 1993 m. atkurta memorialinė lenta Kauno Aušros gimnazijoje. 1993 m. Kaune įsteigtas Prano Dovydaičio fondas studentijai remti. 1995 m. gatvė Kaune. 1995 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Nepriklausomybės diena. 1996 m. paminklinis biustas Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje, aut. A. Sakalauskas. 1996 m. paminklinis kryžius Čekiškės bažnyčios šventoriuje, aut. tautodailininkas A. Fokas. 1996 m. nutapytas portretas Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje, aut. M. Dirsė. 1998 m. Vasario 16-osios Akto signataro ženklas tėviškėje. 2000 m. Popiežiaus Pauliaus II paskelbtas kankiniu, įrašytas į XX amžiaus Martirologiją. 2001 m. gatvė Kazlų Rūdoje. 2001 m. A. Vasiliauskienės knyga Akmenuotas patrioto kelias. 2002 m. paminklinis akmuo Paprienių k., Kauno raj., signataro gimtosios sodybos vietoje. 2002 m. signataro vardas suteiktas Čekiškės vidurinei mokyklai, įsteigta signataro vardo taurė geriausiai metų klasei ir premija pilietiškiausiam moksleiviui. 2003 m. memorialinė ekspozicija LNM Signatarų namuose. 2013 m. auditorija VDU Katalikų teologijos fakultete. 2013 m. atminimo lenta KTU II rūmų II aukšto fojė. 2015 m. paminklas Kazlų Rūdoje. ____ m. gatvė Vilniuje.
|
|
| 6. | Steponas Kairys | 1879 m. sausio 3 d. Užunvėžiai, Kurklių valsčius, Ukmergės apskritis –1964 m. gruodžio 16 d. Brukline, Niujorke.
1996.07.16 perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse. |
1995 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Nepriklausomybės diena.
1996 m. Vilniuje įsteigtas Stepono Kairio fondas. 1996 m. biustas Kaune, aut. S. Žirgulis. 1996 m. pašto ženklas. 1996 m. memorialinė lenta ant K. Donelaičio g. 77 namo, Kaune, aut. K. Švažas. 1997 m. gatvė Kaune. 1998 m. Vasario 16-osios Akto signataro ženklas tėviškėje ir prie kapavietės. 1999 m. skulptūrinis ženklas KTU Cheminių technologijų fakultete, aut. R. Antinis. 2002 m. G. Ilgūno knyga Steponas Kairys. 2008 m. signataro vardas suteiktas Anykščių rajono Kurklių vidurinei mokyklai. 2011 m. Vilniuje pristatyta japonų žurnalistės Kumiko Hirano knyga apie S. Kairį „Saka-no ue-no Japonija“. ____ m. gatvė Vilniuje. ____ m. stogastulpis gimtinėje.
|
|
| 7. | Petras Klimas | 1891 m. vasario 23 d. Kušliškiuose, Kalvarijos valsčius –1969 m. sausio 16 d. Kaune.
Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse. |
1978 m. A. Geručio knyga Petras Klimas: valstybininkas, diplomatas, istorikas, kankinys, JAV.
1988 m. P. Klimo knyga Dienoraštis. 1915-1919, JAV. 1990 m. P. Klimo knyga Iš mano prisiminimų. 1991 m. gatvė Marijampolėje. 1998 m. Vasario 16-osios nepriklausomybės Akto signataro ženklas tėviškėje. 1998 m. memorialinė lenta Kaune, prie J. Vaižganto g. 26 namo. 1999 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Nepriklausomybės diena. 2003 m. memorialinė ekspozicija LNM Signatarų namuose. ____ m. gatvė Vilniuje. ____ m. gatvė Kalvarijoje.
|
LNM parengta knyga P. Klimas. |
| 8. | Donatas Malinauskas | 1869 m. kovo 7 d. Latgalos Krėslaukyje, Latvija –1942 m. lapkričio 30 d. tremtyje, Bijske, Altajuje.
1993 m. birželio 14 d. perlaidotas Trakų raj. Onuškio bažnyčioje šventoriuje. |
1993 m. antkapinis paminklas Onuškyje.
1993 m. Vasario 16-osios nepriklausomybės Akto signatarų ženklas prie kapavietės. 1997 m. R. Lopatos knyga Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas. 1999 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Nepriklausomybės diena. 2010 m. memorialinė lenta Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje. 2011 m. V. Jenciaus knyga 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas. 2012 m. įsteigta Donato Malinausko kultūros premija. 2013 m. signataro vardas suteiktas Onuškio vidurinei mokyklai. ____ m. gatvė Vilniuje.
|
|
| 9. | Vladas Mironas | 1880 m. birželio 22 d. Kuodiškiuose, Panemunio valsčius, Rokiškio apskritis –1953 m. vasario 17 d. Vladimire
2007 m. įrengtas kenotafas Rasų kapinėse Vilniuje. |
1996 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Nepriklausomybės diena.
1998 m. atminimo akmuo pastatytas tėviškėje. 1998 m. Vasario 16-osios Akto signataro ženklas tėviškėje. 2007 m. signataro vardas suteiktas Daugų gimnazijai. 2009 m. Vilmos Bukaitės knyga Nepriklausomybės akto signataras Vladas Mironas (II leidimas – 2014 m.), LNM. 2014 m. restauruota signatarui dovanoto Bukauciškių dvaro koplyčia, laikytos Šv. mišios. 2005 m. portretinis vokas serijoje Dvasiškiai – Lietuvos kūrėjai. 2011 m. Alytaus rajono garbės piliečio vardas. ____ m. gatvė Vilniuje. ____ m. gatvė Kaune. ____ m. gatvė Rokiškyje.
|
|
| 10. | Stanislovas Narutavičius | 1862 m. rugsėjo 2 d. Telšiuose – 1932 m. gruodžio 31 d. Kaune.
Palaidotas Alsėdžių kapinėse, Telšių raj. |
1995 m. antkapinis paminklas Alsėdžių kapinėse.
1998 m. Vasario 16-osios Akto signataro ženklas Brėvikiuose ir prie kapavietės. 2002 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Nepriklausomybės diena. 2003 m. memorialinė ekspozicija LNM Signatarų namuose. 2012 m. S. Vaitekūno knyga Stanislovas Narutavičius. Signataras ir jo laikai. ____ m. gatvė Vilniuje.
|
|
| 11. | Alfonsas Petrulis | 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškiuose, Čypėnų v. –1928 m. birželio 28 d. Musninkuose, Ukmergės aps.
Palaidotas Musninkų bažnyčios šventoriuje. |
1998 m. Vasario 16-osios Akto signatarų ženklas tėviškėje ir prie kapavietės.
1998 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Nepriklausomybės diena. 2003 m. memorialinė ekspozicija LNM Signatarų namuose. 2006 m. biustas prie Pivašiūnų bažnyčios šventoriaus. 2008 m. medinis paminklas Paparčiuose. 2011 m. signataro vardas suteiktas Musninkų gimnazijai. 2013 m. paminklinis akmuo prie Maišiagalos lietuvių mokyklos. ____ m. gatvė Vilniuje. ____ m. paminklas Musninkų bažnyčios šventoriuje. ____ m. paminklas tėviškėje broliams Petruliams.
|
|
| 12. | Antanas Smetona | 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnyje, Taujėnų v., Ukmergės aps. – 1944 m. sausio 9 d. Klivlende.
Palaidotas Šardono mst. Visų sielų kapinėlių mauzoliejuje. |
1990 m. alėja Kaune.
1990 m. įamžintas nepriklausomybės paminklo steloje, Vištytyje. 1995 m. įsteigta metinė Prezidento A. Smetonos vardo bakalauro ir magistro stipendija studentams. 1996 m. paminklas Lietuvos prezidentūros kiemelyje, aut. A. Vaura. 1998 m. Vasario 16-osios Akto signataro ženklas tėviškėje. 1999 m. sutvarkyta sodybvietė: ant namo pamatų įrengtas sodybos maketas. 2009 m. signataro vardas suteiktas Kauno Kalniečių vidurinei mokyklai. 2011 m. memorialinė ekspozicija LNM Signatarų namuose. 2014 m. restauruotas Užugirio dvaro sodyba, įrengta ekspozicija. Filatelija: 1922 m. ženklas serijoje De jure, aut. A. Varnas. 1928 m. ženklas serijoje Nepriklausomybės dešimtmečiui, aut. B.Bučas. 1930 m. ženklas serijoje Vytauto Didžiojo 500 m. sukaktuvėms, aut. A. Varnas. 1934 m. ženklas A. Smetonos 60-čiui. 1936 m. ir 1937 m. A. Smetonos ženklų kartotės, aut. J. Steponavičius. 1938 m. ženklas Nepriklausomybės 20-čiui, aut. A. Varnas, 1939 m. perspausdinta Vilniaus atgavimui paminėti. 2002 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Nepriklausomybės diena. Knygos: 1926 m. P. Skardžiaus knyga Vienovė ir įvairybė A. Smetonos kalboj. 1938 m. V. Plienio ir K. Binkio knyga Antons Smetona: no lietuvju valodas tulkojis, Latvija 1964 m. A. Merkelio knyga Antanas Smetona. Jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla, JAV. 1966 m. J. Augustaičio knyga Antanas Smetona ir jo veikla, Latvija. 1966 m. V. Šliogerio knyga Antanas Smetona. Žmogus ir valstybininkas, JAV. 1990 m. A. Eidinto knyga Antanas Smetona. Politinės biografijos bruožai. 1996 m. L. Truskos knyga Antanas Smetona ir jo laikai. 2012 m. A. Eidinto knyga Antanas Smetona ir jo aplinka. 2016 m. I. Jakubavičienės knyga Duetas: Antanas ir Sofija Smetonos.
|
|
| 13. | Jonas Smilgevičius | 1870 m. vasario 12 d. Šoniuose, Alsėdžių valsčius, Telšių apskritis –1942 m. rugsėjo 27 d. Kaune.
Palaidotas Užvenčio dvaro koplyčioje. 1998 m. perlaidotas Užvenčio kapinėse. |
1998 m. antkapinis paminklas Užvenčio kapinėse.
1998 m. Vasario 16-osios Akto signataro ženklas tėviškėje ir prie kapavietės. 2000 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Nepriklausomybės diena. 2009 m. akmuo Šoniuose, gimtosios sodybos vietoje. 2009 m. paminklas Užvenčio dvare, aut. V. Cikana. 2012 m. VDU įsteigta Jono Smilgevičiaus stipendija. 2012 m. atnaujinta signatarui skirta ekspozicija Užvenčio krašto muziejuje. ____ m. gatvė Kelmėje. ____ m. gatvė Vilniuje.
|
|
| 14. | Justinas Staugaitis | 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikuose, Žvirgždaičių valsčius, Šakių apskritis – 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose.
Palaidotas Telšių katedros kriptoje. |
1922 m. laida De jure, aut. A. Varnas.
1998 m. Vasario 16-osios Akto signataro ženklas tėviškėje ir prie kapavietės. 2001 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Nepriklausomybės diena. 1995 m. R. Laukaitytės parengta knyga J. Staugaitis. Mano atsiminimai (II papildytas leidimas – 2006 m.). 2009 m. portretas Telšių katedros durų bareljefe. 2006 m. memorialinė ekspozicija LNM Signatarų namuose. 2011 m. S. Vaitekūno knyga Justinas Staugaitis. Vyskupas. Politikas. Tautos dvasios ir valstybės puoselėtojas. ____ m. gatvė Vilniuje. ____ m. gatvė Kaune. ____ m. gatvė Šakiuose. ____ m. Tupikuose. ____ m. Žvirgždaičiuose.
|
|
| 15. | Aleksandras Stulginskis | 1885 m. vasario 26 d. Kutaliuose, Tauragės apskritis – 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune.
Palaidotas Panemunės kapinėse Kaune. |
1922 m. ženklas laidoje De jure, aut. A. Varnas.
1990 m. gatvė Kaune. 1991 m. A. Eidinto knyga Lietuvos Respublikos prezidentai. 1991 m. paminklas Jokūbave, aut. M. Narbutas. 1991 m. signataro vardas suteiktas Jokūbavo pagrindinei mokyklai. 1995 m. įsteigta kasmetinė A. Stulginskio vardinė stipendija, skiriama žemės ūkio moksluose pasižymėjusiems magistrams ir bakalaurams. 1995 m. A. Eidinto knyga Aleksandras Stulginskis: Lietuvos prezidentas-Gulago kalinys. 1996 m. signataro vardas suteiktas Kauno mokyklai-daugiafunkciniam centrui. 1996 m. paminklas Kauno prezidentūros sodelyje, aut. V. Narutis. 1994 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Nepriklausomybės diena. 1998 m. Vasario 16-osios Akto signataro ženklas tėviškėje ir prie kapavietės. 1999 m. signataro vardas suteiktas Kaltinėnų gimnazijai. 2008 m. pašto ženklų blokas Lietuvai 1000 metų, aut. H. Ratkevičius. 2010 m. atminimo lenta prie namo Kaune, Taikos pr. 45, kuriame gyveno. 2011 m. atminimo lenta prie namo Kaune, Neringos g. 4, kuriame gyveno. 2011 m. atminimo lenta prie namo Kaune, Vidurinė g. 13, kuriame gyveno. 2011 m. signataro vardas suteiktas Lietuvos žemės ūkio universitetui. 2011 m. atminimo lenta Babtuose, Kauno r. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (Kauno g. 30) fojė. 2014 m. A. Eidinto knyga Aleksandras Stulginskis ir jo epocha. ____ m. gatvė Vilniuje.
|
|
| 16. | Jurgis Šaulys | 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnų k., Švėkšnos v., Tauragės aps. – 1948 m. spalio 18 d. Lugane, Šveicarijoje.
|
1989 m. stogastulpis gimtinėje.
1996 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Nepriklausomybės diena. 1998 m. Vasario 16-osios Akto signataro ženklas tėviškėje. 2003 m. memorialinė ekspozicija LNM Signatarų namuose. 2013 m. signataro vardas suteiktas Veiviržėnų gimnazijai. 2015 m. V. Plečkaičio knyga Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys, LNM. ____ m. gatvė Vilniuje. ____ m. gatvė Veiviržėnuose. ____ m. gatvė Balsėnuose.
|
|
| 17. | Kazimieras Steponas Šaulys | 1872 m. sausio 28 d. Stemplės k., Švėkšnos v., Tauragės aps. – 1964 m. gegužės 9 d. Lugane,
palaidotas Romoje. Palaidotas Verano kapinėse. |
1949 m. P. Lapelio knyga Prelatas Kazimieras Šaulys, JAV.
1994 m. stogastulpis gimtinėje, aut. V. Stumbras 1997 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Nepriklausomybės diena. 1998 m. Vasario 16-osios Akto signataro ženklas tėviškėje. 2011 m. lenta signataro atminimui Lugane, Šveicarijoje. 2012 m. signataro vardas suteiktas Švėkšnos Saulės gimnazijos aktų salei, atidengta atminimo lentelė. 2012 m. memorialinė ekspozicija LNM Signatarų namuose.
|
|
| 18. | Jokūbas Šernas | 1888 m. birželio 14 d. Jasiškių k., Nemunėlio Radviliškio v., Biržų aps. –1926 m. liepos 31 d. Kaune.
Palaidotas Nemunėlio Radviliškio kapinėse. |
1998 m. Vasario 16-osios Akto signataro ženklas tėviškėje ir prie kapavietės.
1998 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Nepriklausomybės diena.
|
|
| 19. | Jonas Vailokaitis | 1886 m. birželio 25 d. Pikžirnių k., Sintautų v., Šakių apskritis – 1944 m. gruodžio 16 d. Blankenburge, Vokietijoje.
2007 m. rugpjūčio 18 d. perlaidotas Paštuvos kapinėse, Kauno raj. |
1998 m. Vasario 16-osios Akto signataro ženklas tėviškėje.
2000 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Nepriklausomybės diena. 2007 m. Vasario 16-osios nepriklausomybės Akto signatarų ženklas prie kapavietės. 2011m. V. Terlecko knyga Jonas Vailokaitis, LNM. 2012 m. memorialinė ekspozicija LNM Signatarų namuose. 2016 m. atminimo lenta broliams Vailokaičiams Kaune, Laisvės al. 57. ____ m. gatvė Šakiuose.
|
|
| 20. | Jonas Vileišis | 1872 m. sausio 3 d. Medinių k., dab. Pasvalio raj. –1942 m. birželio 1 d. Kaune.
Palaidotas Vilniuje Rasų kapinėse, Vileišių koplyčioje. |
1991 m. stogastulpis tėviškėje, aut. A. Grušas.
1993 m. pašto ženklas serijoje Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metinės. 1998 m. Vasario 16-osios Akto signataro ženklas tėviškėje ir prie kapavietės. 2002 m. atminimo lenta broliams Antanui, Petrui ir Jonui Vileišiams Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje. 2006 m. įsteigta Jono Vileišio taurė, teikiama respublikinių orientavimosi sporto varžybų nugalėtojams. 2007 m. Lietuvos savivaldybių asociacija įsteigė Jono Vileišio premiją. 2009 m. įsteigtas Kauno burmistro Jono Vileišio medalis. 2009 m. memorialinė ekspozicija LNM Signatarų namuose. 2011 m. memorialinė lenta ant namo V. Putvinskio g. 68, Kaune. 2012 m. memorialinė lenta ant namo Liejyklos g. 9, Vilniuje, skirta 1907 m. įsteigtai Lietuvių dailės draugijai bei jos steigėjams, jų tarpe ir Jonui Vileišiui. 2012 m. memorialinė ekspozicija Kauno Rotušėje. Knygos: 1991 m. J. Aničo knyga Jonas Vileišis, 1872 01 03–1942 06 01: gyvenimo ir veiklos datos. 1993 m. A. Kučio Vileišiai: trijų brolių darbai tautai. 1995 m. J. Aničo knyga Jonas Vileišis, 1872–1942: gyvenimo ir veiklos bruožai. 2004 m. J. Aničo, P. Mikelinskaitės knyga Petras, Antanas, Jonas Vileišiai: bibliografijos. 2008 m. Ritos Vileišytės-Bagdonienės knyga Tolimi vaizdai. Signataro dukters atsiminimai, LNM.
|