Piliakalnio medžių kirtimas teisėtas. Bet ar tai teisinga?

„Piliakalnio medžiai kupiškėnus ir miesto svečius gaubė ir nuo vėjų (ypač – per Baltų vienybės dienos renginius, čia vykstančius rudenį).”

Džiaugiuosi, kad kalbos apie ekologiją, tvarų gamtos naudojimą, būtinybę išsaugoti ją ateities kartoms, taršos mažinimą ir pan. randa atgarsį ir tarp kupiškėnų. Susirūpinę galimu gamtos ir kultūros paveldo niokojimu pilietiški kupiškėnai dar sausio pabaigoje kreipėsi į mane dėl ketinimo kirsti Kupiškio Aukštupėnų piliakalnio medžių. Tokio susirūpinimo pagrindas – sužymėti 56 pjovimui paruošti medžiai ant piliakalnio ir šalia jo.

Suprasdamas žmonių rūpestį ir nuogąstavimus bei juos palaikydamas vasario pradžioje parašiau oficialius raštus aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui ir Kultūros paveldo departamento direktorei Dianai Varnaitei, prašydamas pateikti išsamią informaciją, kokiu pagrindu remiantis ruošiamasi kirsti Kupiškio piliakalnio medžius, kokio tikslo siekiama, kai medžiai iškertami nuo vis daugiau Lietuvos piliakalnių; prašiau pagrindimo, ar numatytos visos galimos neigiamos pasekmės.

Vasario pabaigoje ir kovo viduryje gauti atsakymai, kad viskas daroma teisėtai ir teisingai, turėjo nuraminti. Aplinkos ministerijos rašte išdėstyta, kad Kupiškio rajono savivaldybei, kuriai pagal Želdymų įstatymą, Vietos savivaldos įstatymą ir 2008 m. Vyriausybės nutarimą Nr. 206 pavesta organizuoti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą (tame tarpe ir – genėjimo bei kirtimo darbus). Tuo rūpinasi Kupiškio rajono savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kurios nariais yra ir gamtosaugininkai.

Sausio 11 d. posėdžiavo minėta komisija, kuri nagrinėjo klausimą dėl medžių kirtimo ant Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnio ir šalia esančios Aukštupėnų gyvenvietės. Komisija vyko į vietą, apžiūrėjo konkrečius medžius ir nutarė, kad tose vietovėse tikrai yra poreikis atlikti kraštovaizdžio formavimo darbus, pašalinant žmonių saugumui pavojų keliančius medžius.

Šios komisijos išvados pagrindu Kupiškio rajono savivaldybės administracija ir UAB „Kupiškio komunalininks“ išdavė leidimą UAB „Regsa“ saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ir genėjimui. Šiuo leidimu siekiant iškirsti džiūstančius medžius bei labiau atverti piliakalnį, buvo leista Aukštupėnų piliakalnio šlaituose ir viršutinėje aikštelėje iškirsti dalį želdinių – 21 liepą, 12 eglių, 8 pušis, 5 beržus, po 3 ąžuolus ir uosius, 2 šermukšnius, obelį ir drebulę. Leidimą pasirašė ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio skyriaus atstovai.

Pasak Kultūros vertybių departamento rašto, Kupiškio rajono savivaldybė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu įpareigota prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę ir sudaryti sąlygas visuomenei lankyti bei pažinti nekilnojamąsias vertybes. Ruošiantis minėti Piliakalnių metus, kuriais paskelbti 2017-ieji, ir įgyvendinant numatytą darbų planą, siekta atlikti tokius Aukštupėnų piliakalnio kraštovaizdžio formavimo (medžių kirtimo) darbus, kurie išryškintų piliakalnio formą ir nuo viršuje esančios aikštelės atvertų apžvalgos laukus (Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios, Lėvens ir Aukštupio slėnių, Kupiškio marių bei Akmenytės, Paketurių ir Aukštupėnų kaimų link).

Rašte minimas ir kultūros ministro 2014 m. įsakymas „Dėl Kupiškio Aukštupėnų piliakalnio su gyvenviete nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“, kuriame pateiktos išvados, jog piliakalnis apaugintas medžiais, kuriuos būtina šalinti bei tvarkyti piliakalnį ir jo aplinką viešam pažinimui, turistų lankymui.

Deja, nė viename atsakyme nebuvo minėtos galimos neigiamos pasekmės. Galima tik spėlioti, ar jos buvo numatytos, ar visai neapgalvotos. Nepaisant to, įvertinus visą gautą informaciją, nėra didelio pagrindo abejoti, kad viskas teisėta. Tik tuomet kyla visai kitoks klausimas: ar tai, kas teisėta, visuomet yra vienintelė teisinga išeitis?

Man kyla klausimas, ar tikrai visi medžiai, kuriuos nutarta kirsti, yra didelė grėsmė visuomenei ir didžiausias trukdis turistams bei kupiškėnams lankytis piliakalnyje, nuo jo matyti gražią Kupiškio miesto ir rajono panoramą? Gedimino pilies kalno Vilniuje nuošliaužų istorija perša kiek kitokias išvadas. Be to, saulėtą dieną, jaukus medžių šešėlis piliakalnyje daugeliui suteikdavo prieglobstį trumpam poilsiui, atokvėpio akimirkai, piliakalnio medžiai kupiškėnus ir miesto svečius gaubė ir nuo vėjų (ypač – per Baltų vienybės dienos renginius, čia vykstančius rudenį).

Didžiuojuosi neabejingais kupiškėnais, kurie kelia tokius ir panašius klausimus – rūpinasi mūsų visų turtu. Toks rūpestis ir atsakymų ieškojimas gali padėti išsaugoti gamtą, apginti kultūros vertybes, o, jei ne, tai bent parodyti, kad visuomenė nori dalyvauti tokių sprendimų priėmime, nori apie juos žinoti, o svarbiausia – suprasti jų reikalingumą, girdėdama argumentus viešajame dialoge.

 

Jonas Jarutis

Seimo narys