Rugsėjo 19-ąją daugelis Rokiškio renginių sutapo su miesto 516-uoju gimtadieniu ir Baltų vienybės diena. Tačiau ne tik todėl Krašto muziejaus Pietinė oficina vos talpino žmones: į Rokiškio krašto garbės piliečių dailininkų Rimo Zigmo Bičiūno ir jo motinos Monikos Bičiūnienės (1910-2009) tapybos darbų parodą „Aukštaitijos spalvų šventė“ vis tiek būtų atvykusi Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai” delegacija, vadovaujama verslininko Algio Naručio, Vilniaus kultūros centro dailės studijos „Paletė” nariai, Rokiškio klubo „Roda” dailininkai ir jos pirmininkas Arūnas Augutis, rajono kultūros darbuotojai, R.Z.Bičiūno artimieji, pandėliečiai.
Tapytojas kilęs nuo Pandėlio. Čia rugpjūčio 13 d. jis išvydo pasaulį, kuriame bene viskas jam patiko: tėvai ir tėviškė, žmonės ir bendravimas, tapyba kaip polėkis ir kaip darbas… Tik pastaruoju metu R.Z.Bičiūnas labai nemėgstąs skaičiaus 70, nuliu primenančio begalybę…
Verslininkas A.Narutis tapytoją pasveikino ir nuo savo išnykusio Kurkliečių kaimo žmonių, iškeliavusių į miestus. Kurkliečiai – vos kilometras nuo Baublių, tapytojo senelių – M.Bičiūnienės tėvų – senojo sodžiaus.
– Neįtikėtina, – pasakė tapytojas su nuostaba, kupina jautraus susižavėjimo. Taip jis kalba – nuoširdžiai, be užuolankų, į jo sakinius kažkaip savaime įsipina gera šaipokiška gija.
Ir kupiškietė, nuo Pandėlio kilusi dailininkė Renė Sriubiškienė su vyru Juozu pasveikinti savo pusbrolio tapytojo atvyko. Numezgė ji savo artimam giminaičiui – beje, ir mokytojui – labai dailų šaliką.
– Menas! – įvertino R.Z.Bičiūnas, ir visi ėmė juoktis. Iš tapytojo juokėsi, žinoma, ne iš dovanos, – iš jo geranoriško sureikšminimo, iš nepavydaus tapybos ir mezgimo menų sutapatinimo.
R.Sriubiškienė, kurios dailės parodas matė šalies ir užsienio primityviosios dailės mėgėjai, šypsojosi ir spaudė tapytojui ranką.
Anot paties R.Z.Bičiūno, jam būna kaip ir toms žvaigždėms: jos filmuose taip puikiai išsisuka iš situacijų, o, kai reikia kalbėti per apdovanojimus, nieko gero nepasako. Jis kalbėjo apie tai, jog labai tebemyli savo gimtinę. Ir Lietuvą tebemyli. Tapytojas netikėtai įsimylėjo Prancūziją, nors galėjo bet kurią kitą šalį: jo parodos ne kartą rengtos 
Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kuboje, Olandijoje, Turkijoje, Japonijoje, JAV, Indijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje…
– Man viskas Prancūzijoje patinka: ir plenerai, ir miestai, ir žmonės, – kalbėjo tapytojas, ir niekas neturėjo argumentų jam paprieštarauti.
Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė tapytojui padovanojo Pandėlio bažnyčios Švč. mergelės Marijos bažnyčios krikšto knygos įrašo kopiją, gražiai įrėmintą, meniškai apipavidalintą. Ir jokios čia begalybės: krikšto jubiliejus bus tiktai spalio 21 d.
Pietinėje oficinoje tarp spalvų, paveikslų ir žmonių buvo labai jauku.
Rita Briedienė
Autorės nuotraukos